magnòlija (Magnolia), magnolijinių (Magnoliaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 90 rūšių. Magnolija paplitusi Rytų ir Pietryčių Azijoje, Šiaurės Amerikos pietvakariuose ir Vidurio Amerikoje.
puošniosios magnolijos žiedas
Lapus metantis retai visžalis medis ar krūmas pilka, dažniausiai glotnia žieve. Lapai stori arba odiški, lancetiški arba kiaušiniški, ūglių viršūnėje kartais susitelkę į tariamuosius menturius. Žiedai dideli, dažniausiai kvapūs, dvilyčiai, po 1, retai po 2–3 sukrauti ūglių viršūnėse. Apyžiedžio lapeliai balti arba rausvi, retai geltoni, menkai diferencijuoti, išsidėstę 3–5 ratais. Kartais išoriniai apyžiedžio lapeliai mažesni už vidurinius, žalsvi. Vaisiai – lapavaisiai, susitelkę į kankorėžio pavidalo vaisynus. Sėklos juodos arba rudos, apsuptos oranžinio ar raudono apysėklio.
magnolija
Ilgažiedės magnolijos (Magnolia cathcartii), didžiažiedės magnolijos (Magnolia grandiflora), virgininės magnolijos (Magnolia virginiana) ir kitų mediena naudojama baldams gaminti, apdailai. Siauralapė magnolija (Magnolia biondii), vaistinė magnolia (Magnolia officinalis), rausvoji magnolija (Magnolia sprengeri) svarbūs vaistiniai augalai, turintys raminamųjų, anestetinių, antibakterinių savybių. Daugelio rūšių magnolijos yra dekoratyviniai augalai. Lietuvoje auginamos agurkinė magnolija (Magnolia acuminata), puošnioji magnolija (Magnolia denudata), japoninė magnolija (Magnolia kobus), lelijažiedė magnolija (Magnolia liliiflora), virgininė magnolija, didžiažiedė magnolija. Kai kurių rūšių magnolijos šaltomis žiemomis apšąla.
849