magnolijnai (Magnoliophyta), augalų karalystės skyrius. Skirstomi į magnolijainių ir lelijainių klases. Apima apie 250 000 rūšių, paplitusių visuose žemynuose ir visose klimato juostose. Magnolijūnai atsirado kreidos periodu maždaug prieš 100 mln. metų ir iki periodo pabaigos ėmė vyrauti visoje Žemėje. Vegetatyvinės dalys labai įvairaus dydžio ir išvaizdos: nuo apie 2 mm skersmens (pvz., vulfija) iki daugiau kaip 100 m aukščio (pvz., kai kurie eukaliptai). Skyriui priklauso vienametės, dvimetės ar daugiametės žolės, puskrūmiai, krūmokšniai, krūmai ar medžiai, dažniausiai su stambiais (kartais redukuotais) sudėtingos sandaros lapais. Išskirtinis magnolijūnų bruožas – žiedas, dažniausiai sudarytas iš apyžiedžio (kartais jis redukuotas), mikrosporofilų (kuokelių) ir makrosporofilų (vaislapėlių; keli suaugę vaislapėliai sudaro piestelę). Vaislapėlio arba piestelės mezginėje telkiasi sėklapradžiai. Būdingas dvigubasis apvaisinimas, dėl to sėkloje susidaro endospermu vadinamas sandėlinis audinys. Vaisiai įvairių dydžių ir formų. Lietuvoje yra apie 1300 rūšių savaiminių, apie 560 rūšių atneštinių ir keli tūkstančiai introdukuotų magnolijūnų skyriaus augalų.
849
gaubtasėkliai