Maharaštrà (hindi Māhārastra, angl. Maharashtra), valstija Indijos vakaruose prie Arabijos jūros. Plotas 307 762 km2. 112,37 mln. gyventojų (2011); daugiausia (apie 90 %) marathai. Apie 82 % gyventojų – hinduistai. Centras – Bombėjus (12,5 mln. gyventojų, 2011; aglomeracijoje 18,4 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (mln. gyventojų, 2008): Pūna (3,2), Nagpuras (2,4), Thana (1,7), Pimpri (1,5), Nasikas (1,5), Kaljanas (1,3), Aurangabadas (1,1), Solapuras (1,1). Miesto gyventojų 45,2 % (2011). Gyventojų vidutinis tankis 365 žm./km2. Tankiausiai gyvenama Bombėjaus apylinkėse ir Arabijos jūros pakrantėje (daugiau kaip 500 žm./km2), rečiausiai – Dekano plokščiakalnyje (mažiau kaip 100 žm./km2).
Jūros kranto linijos ilgis 720 kilometrų. Didžiausią Maharaštros dalį užima Dekano plokščiakalnis su Satpuros, Adžanto, Balaghato, Mahadeo kalnagūbriais, perskirtais tektoninių įdubų; Maharaštros vakaruose – Vakarų Ghatų kalnai (didžiausias aukštis 1646 m, Kalsubai kalnas), kurie stačiais šlaitais leidžiasi į Konkano žemumą prie Arabijos jūros. Klimatas musoninis subekvatorinis. Žiemos temperatūra 16–23 °C, vasaros 28–35 °C. Per metus rytuose iškrinta 600–1000 mm, vakaruose – 2000–3000 mm kritulių (80 % visų kritulių iškrinta lietinguoju laikotarpiu – birželį–rugsėjį). Didžiausios upės: Godavari, Krišna (abi teka į Bengalijos įlanką), Tapi (teka į Arabijos jūrą). Daug tvenkinių, didžiausi – Koinos, Bhatgharo. Dirvožemiai daugiausia verstžemiai, vakaruose – blizgažemiai, Bombėjaus apylinkėse – salpžemiai. Miškai užima apie 17 % teritorijos (daugiausia Maharaštros rytuose); kalnuose auga tikmedžiai, santalai. Tadobos, Gugamalio, Penčo, Navegaono nacionaliniai parkai. Maharaštra – ekonomiškai viena stipriausių Indijos valstijų. Gaunama nafta ir gamtinės dujos (pakrantės šelfe, netoli Bombėjaus), kasama akmens anglys, geležies ir mangano rūdos (Maharaštros rytinėje dalyje), boksitai (Kolhapuro apylinkėse). Elektrą gamina šiluminės elektrinės, hidroelektrinės, Tarapuros branduolinė elektrinė (seniausia Indijoje). Svarbiausia ir seniausia pramonės šaka – tekstilės (medvilnės) pramonė (Bombėjuje pagaminama 25 % Indijos medvilnės produkcijos). Daugiausia pramonės produkcijos gaminama Bombėjaus ir Pūnos pramonės rajonuose, kuriuose išplėtota metalurgija, mašinų (medvilnės, odos, poligrafijos, maisto pramonės įrangos), automobilių gamyba, laivų statyba, naftos perdirbimo, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos (dirbtinio pluošto, dažų, gumos, farmacijos) ir naftos chemijos, poligrafijos, tekstilės (medvilnės, vilnos, šilko), maisto, kino pramonė. Bombėjus – didžiausias Indijos finansų ir ekonominis centras, kuriame įsikūrę vertybinių popierių ir medvilnės biržos, Indijos svarbiausi bankai, valstybiniai ir privatūs pramoniniai susivienijimai, tarptautinės bendrovės. Svarbūs pramonės centrai t. p. yra Nagpuras, Malegaonas, Šolapuras ir Akola. Medžio raižymo, aukso dirbinių dailieji amatai. Žemės ūkyje dirba apie 64 % Maharaštros gyventojų. Apie 11 % dirbamos žemės drėkinama. Konkano žemumoje auginama ryžiai, kokosai, sausuose vidiniuose Dekano plokščiakalnio rajonuose – soros, sorgai, vilnamedžiai, drėkinamose teritorijose – kviečiai, Vakarų Ghatų rytiniuose priekalniuose – cukranendrės. Dar auginama kukurūzai, arachiai, tabakai, pupiniai augalai, daržovės, vaismedžiai (mangai, bananai, citrinmedžiai). Veisiama galvijai, avys, ožkos, naminiai paukščiai. Kalnuose kertami vertingų rūšių medžiai (tikmedžiai, santalai). Žvejyba (daugiausia Arabijos jūroje). Svarbiausi plentai ir geležinkeliai jungia Bombėjų su Deliu, Kalkuta, Madrasu, Haidarabadu. Laivuojama Godavari, Krišna, Tapi. Bombėjaus jūrų uostas (40 % Indijos krovinių apyvartos, apie 30 mln. t krovinių per metus). Saharo (Bombėjuje) tarptautinis oro uostas. Turizmas; turistų lankomiausios vietos – Bombėjus, Adžantos vienuolyno ansamblis, Eloros šventykla, t. p. pajūrio kurortai (Ratnagiri, Malvanas, Andžanvelis).
Istorija
Maharaštra minima nuo 7 a. po Kristaus. Karingos, kovos vežimus naudojančios marathų gentys, atkeliavusios iš šiaurės ir įsikūrusios kalnuotose dabartinės Maharaštros valstijos vietovėse, sumišo su vietos gentimis. Viduriniais amžiais Maharaštros teritorija priklausė Satavahanų, Čalukjų, Raštrakutų, Jadavų ir kitoms valstybėms. 17 a. 7–8 dešimtmetyje dabartinėje Maharaštros teritorijoje susikūrė Marathų valstybė. 18 a. ji suskilo (Marathų kunigaikštystės). Sudariusios konfederaciją jos pradėjo puldinėti gretimas musulmonų valstybes, kariavo su Didžiųjų Mogolų imperija. 19 a. pradžioje Maharaštra atiteko Didžiajai Britanijai. Iki 1950 didesnė dalis Maharaštros priklausė Bombėjaus provincijai, vėliau valstijai. 1960 sudaryta Maharaštros valstija. Didžiausios politinės partijos – ekstremistinė hinduistų Šiv Sena ir Bharatija Džanata.