Mahdi (Mãhdis), tikr. Muḥammad Aḥmad ibn as-Sayyid ‘Abd Allāh 1844 08 12Lababo sala Nile (Dongolos provincija, Šiaurės Sudanas) 1885 06 22Omdurman (prie Chartumo), islamo reformatorius ir Sudano valstybės veikėjas. Iš dailidės šeimos.
Gavo tradicinį tais laikais religinį išsilavinimą. Įstojo į Samanijos dervišų ordiną ir tapo jo šeichu. 1881 pasiskelbė Mahdžiu, t. y. mesiju, Alacho pasiuntiniu, ir paragino gyventojus sukilti prieš kitatikius – britus ir juos palaikančiuosius, nuo tikrojo tikėjimo nusigręžusiuosius, egiptiečius bei turkus (mahdistų sukilimas). 1881–85 laimėjo keletą mūšių prieš Didžiosios Britanijos ir Egipto kariuomenes (1885 01 užėmė Chartumą). 1885 pradžioje, užėmęs beveik visą Sudaną, įkūrė teokratinę valstybę (sostinė Chartumas). Uždraudė maldininkų keliones į Meką ir izoliavo šalį nuo užsienio valstybių. Prieš mirtį savo įpėdiniu paskyrė Abd Alahą ibn Muchamedą.
Mahdi (litografija, 1884, dailininkas nežinomas)