mahònija (Mahonia), raugerškinių (Berberidaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 60 rūšių. Paplitusi Rytų ir Pietryčių Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Didžiausia rūšių įvairovė Rytų Azijoje. Visžalis krūmas, kartais iki 8 m aukščio medis. Lapai sudėtiniai, sudaryti iš 3–41 lapelio, neporomis plunksniški. Lapalakščio kraštas smulkiai pjūkliškai dantytas, dažnai su įvairaus ilgio dygliukais. Žiedai geltoni, susitelkę į viršūnines kekes arba šluoteles. Vaisius – kiaušiniška ar ritiniška tamsiai mėlyna arba juoda su melsva ar pilkšva apnaša uoga. Ilgakekė mahonija (Mahonia bealei), japoninė mahonija (Mahonia japonica), dyglialapė mahonija (Mahonia aquifolium) ir kitos auginamos kaip dekoratyviniai augalai.
dyglialapės mahonijos žydinti šakelė
Gluosnialapė mahonija (Mahonia fortunei), gyslotoji mahonija (Mahonia nervosa), gulsčioji mahonija (Mahonia repens) – vaistiniai augalai, turi antibakterinių savybių. Gydymo tikslais dažniausiai naudojama mahonijos šakų ir šaknų žievė, rečiau lapai. Daugelio mahonijų rūgštūs ar rūgštoki vaisiai valgomi švieži, verdama uogienė, iš sudžiovintų – arbata. Lietuvoje dekoratyviniuose želdynuose dažniausiai auginama dyglialapė mahonija. Pakenčia nedidelę ūksmę, gali būti karpoma, atspari užterštam orui. Sukurta nemažai jos veislių.
dyglialapės mahonijos šakelė su vaisiais
849