Máino–Dunõjaus kanãlas (Main‑Donau‑Kanal), Reno–Máino–Dunõjaus kanãlas, laivybos kanalas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, jungiantis Mainą ties Bambergu su Dunojumi ties Altmühlio žiotimis žemiau Kelheimo; Reino–Maino–Dunojaus vandens kelio dalis. Ilgis 171 km, didžiausias plotis 55 m, gylis 4 metrai. 16 šliuzų. Plaukia laivai iki 2500 t talpos. Nuo Bambergo beveik iki Rotho Maino–Dunojaus kanalas eina Regnitzo (Maino kairiojo intako, kuris tarp savo intakų – Frankonijos Rezato ir Pegnitzo – žiočių vadinamas Rednitzu) slėniu, kai kur – kanalizuota upės vaga. Kiek žemiau Rotho Maino–Dunojaus kanalas krypsta į pietryčius, kerta Frankonijos Albo kalnus, prie Dietfurto susilieja su Dunojaus intaku Altmühliu, nuo Dietfurto iki Kelheimo eina Altmühlio slėniu, toliau – vaga. Didžiausi uostai: Bambergas, Forchheimas, Erlangenas, Fürthas, Niurnbergas.
Maino–Dunojaus kanalas
Maino–Dunojaus kanalas pradėtas kasti 1837 Bavarijos karaliaus Liudviko I iniciatyva. 1960–92 rekonstruotas; sudaro svarbaus Europos vandens kelio, jungiančio Šiaurės jūrą su Juodąja, ruožą.
3021