Mainzo istorija (Máinco istòrija)
14–9 pr. Kr. buvusios keltų gyvenvietės vietoje romėnai pastatė Mogontiako karinę stovyklą (pavadinimas nuo keltų dievo Mogo). Vėliau išsiplėtęs miestas tapo Aukštutinės Germanijos centru. Spaudžiant alemanams apie 451 romėnai jį apleido.
6 a. susikūrė naujas miestas. Nuo 747 arkivyskupijos, germanų ir slavų genčių evangelizavimo centras. Šventosios Romos imperijos gyvavimo laikotarpiu (iki 19 a. pradžios) Mainzo arkivyskupas buvo laikomas svarbiausiu tarp Vokietijos kurfiurstų.
Nuo 1118 Mainzas savavaldis, nuo 1244 laisvasis imperijos miestas. Čia gimė knygų spausdinimo pradininkas Johannesas Gutenbergas. Per Trisdešimties metų karą (1618–48) užimtas Švedijos, vėliau Prancūzijos kariuomenių, bet išliko klestinčiu prekybos ir kultūros centru.
1792 Mainzą okupavo (1793 03–07 gyvavo Mainzo respublika), 1797 pagal Campo Formio taiką prisijungė Prancūzija; Mainzo arkivyskupas neteko pasaulietinės valdžios. 1816 Mainzas perduotas Heseno didžiajai kunigaikštystei, vėliau buvo naujai įkurtos Reino‑Heseno provincijos centras. 1919–30 čia dislokuota Prancūzijos kariuomenė, 1945–49 Mainzas jos okupuotas. Per II pasaulinį karą labai sugriautas, sparčiai atstatytas.
-Mainz; -Maincas
2271