Mainzo respublika (Máinco respùblika), Máinzo komunà, pirmoji demokratinė valstybė Vokietijos teritorijoje. Gyvavo 1793 03–07.
Prūsijos (pirmosios antiprancūziškos koalicijos narė) kariuomenei pralaimėjus Valmy mūšį (1792 10) Prancūzijos revoliucinė kariuomenė surengė kontrpuolimą, įžengė į dabartinės Vokietijos Reino krašto-Pfalco teritoriją ir užėmė Mainzą. Jo gyventojai (daugiausia universiteto profesoriai ir studentai, vadovaujami buvusio Vilniaus universiteto profesoriaus J. G. A. Forsterio) įkūrė jakobinų klubą, kurio nariai įėjo į Prancūzijos kariuomenės vado sudarytą naują miesto administraciją (komuną). Prancūzijos pavyzdžiu ji panaikino feodalines privilegijas ir prievoles, cechus, įsteigė neluominį teismą, padarė švietimo ir kultūrinių pertvarkymų, be to, priėmė nutarimą įkurti Vokietijos respubliką.
Prancūzijos Nacionalinio konvento sprendimu okupuotose žemėse į vakarus nuo Reino (apie 130 miestų ir miestelių) įvyko rinkimai. Išrinkti atstovai 1793 03 Mainze paskelbė demokratinę Reino Vokietijos laisvąją valstybę ir paprašė ją prijungti prie Prancūzijos (prijungta 03 30). Netrukus Prūsijos kariuomenė šią teritoriją atsiėmė, Mainzas po sunkios apsiausties 1793 07 22 pasidavė. Mainzo jakobinai persekioti iki 1795, kai miestą vėl užėmė Prancūzijos kariuomenė.