Máipo ugnkalnis (Volcán Maipo), veikiantis ugnikalnis Čilės ir Argentinos pasienyje, Čilės‑Argentinos Andų Pagrindinėje Kordiljeroje, apie 100 km į pietryčius nuo Santjago. Aukštis 5323 metrai. Stratovulkanas. Apie 16×20 km dydžio Diamantės kaldera. Pagrindinis kūgis (iškyla apie 1900 m nuo kalderos dugno) susidaręs iš trachito, andezito, dacito; yra parazitinių kūgių. Sniegynai. Krateryje ir pietiniuose šlaituose nedideli ledynai. Pietvakariniame šlaite prasideda Maipo upė (įteka į Ramųjį vandenyną prie San Antonio). Rytinėje papėdėje yra patvenktinis Diamantės ežeras (ilgis – 7, plotis – 4 km). Ugnikalnio aplinkoje (30 km spinduliu) įsikūrę apie 8000 gyventojų. Nuo 1788 veržėsi 13 kartų; paskutiniai išsiveržimai 1908, 1912. Pirmą kartą į Maipo ugnikalį 1883 įkopė vokiečių geologas Paulas Güssfeldtas.
Maipo ugnikalis (kūgio papėdėje – Diamantės ežeras)