maišãligė, infekcinė (virusinė) medų nešančių bičių dengtų perų liga. Serga bičių darbininkių, motinų ir tranų lervos. Sukelia virusas Morator aetatulae, kuris meduje išsilaiko gyvybingas apie mėnesį, bitės darbininkės organizme – per žiemą. Virusas patogeniškas 5–6 parų lervoms. Suaugusios bitės latentiškai perserga. Avilyje bitės darbininkės, valydamos korių akeles ir šalindamos lavonus, užkrečia vienos kitas ir pačios tampa viruso nešiotojos. Maitindamos lervas jas užkrečia. Būdamos virusų nešiotojomis suaugusios bitės platiną ligą kituose bičių aviliuose ir kaimyniniuose bitynuose. Virusas patękęs į lervų audinius dauginasi. Tarp suirusių audinių susidaro ertmė, pripildyta vandeningos masės. Riebalinis audinys suyra. Lervos žūna. Ką tik žuvusios lervos lavone būna tiek virusų, kad jais galima užkrėsti 3000 sveikų lervų. Daugiausia žūva dengti perai. Koriai atrodo margi. Tuo ši liga skiriasi nuo užšaldytų perų. Sergant maišalige žuvę perai patamsėja, džiūdami įgauna maišo pavidalą su grūdėta mase viduje, prie korio akelės sienelių neprilimpa. Daugiausia sergama antroje vasaros pusėje. Užkrėstame bityne skelbiamas karantinas, kol liga bus likviduota. Jei bičių aviliuose daug margų perų, keičiami lizdai su dengtais perais iš sveikų šeimų. Lizdo koriai dezinfekuojami ledine acto rūgštimi. Aviliai ir visos jo dalys dezinfekuojami vandenilio peroksido, parūgštinto acto, skruzdžių arba propiono rūgštimi, tirpalu. Lietuvoje maišaligė kai kur pasitaiko kasmet.
962
1331