Máišiagala, miestelis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus; seniūnijos, parapijos centras. 1562 gyventojai (2021). Pro miestelį eina Vilniaus–Panevėžio automobilių magistralė. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1865). Reklamos (Litpolstar) bendrovė. Paštas, ambulatorija, kunigo J. Obrembskio (1781 įkurta pradinė; dėstomąja lenkų kalba) ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo (1992–2014 vidurinė mokykla; dėstomąja lietuvių kalba) gimnazijos, vaikų darželis, biblioteka. Miestelio pietvakariniame pakraštyje yra Maišiagalos piliakalnis.
Maišiagala (2023)
Maišiagalos herbas
Istorija
13 a. pabaigoje Maišiagala galėjo būti valsčiaus centras. 1365 ir 1390 minima medinė Maišiagalos pilis priklausė Lietuvos sostinės vidiniam gynybos žiedui – gynė Vilniaus šiaurines prieigas. Pasak istorijos šaltinių, 1377 Kukovaičio miške prie Maišiagalos palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Nuo 1385 Maišiagala minima kryžiuočių karo kelių aprašymuose ir 1387–92 datuojamame Rusų miestų sąraše. 1387 per Lietuvos krikštą įkurta viena pirmųjų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Maišiagalos bažnyčia su parapija. 1486 minimas miestelis, 1521 – miestas. 1528 veikė turgus ir 39 smuklės. 16 a. antroje pusėje Maišiagalos pilis ir gyvenvietė sudegė; atstatyta pilis galėjo stovėti iki 17 a. vidurio. 1575 Maišiagala gavo prekymečio privilegiją. Apie 1589 miestelis pertvarkytas pagal stačiakampį planą. 1782 veikė parapinė mokykla. 1792 suteiktos miesto teisės. Maišiagala buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda. Iki 18 a. 8 dešimtmečio Maišiagalą valdė Narbutai, Sapiegos, Tyzenhauzai, vėliau – Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis, Houvaltai (1802–04 miestelėnai kovojo su J. Houvaltu, norėjusiu juos paversti baudžiauninkais). Per 1830–1831 sukilimą apie Maišiagalą aktyviai veikė sukilėliai. 1886–89 atkurti 17 a. antroje pusėje sunykę prekymečiai. 1861–1950 Maišiagala buvo valsčiaus centras.
Per 1905 revoliucinius įvykius gruodį gyventojai nušalino rusų administraciją. 1919–20 ties Maišiagala vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių kovos. 1920–39 miestelis priklausė Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui. 1939 10 27 iš Maišiagalos į pagal Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį grąžintą Vilniaus kraštą įžengė Lietuvos kariuomenė. Per II pasaulinį karą nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu 1941 07 viduryje ir 08 15–16 nužudyti Maišiagalos žydai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 10 miestelio gyventojų. 1950–94 Maišiagala buvo apylinkės, 1945–92 – daržininkystės tarybinio ūkio centras. 1994 pagal 1792 privilegiją atkurtas Maišiagalos herbas. 1833 buvo 243, 1861 – 525, 1897 – 920, 1919 – 771, 1930 – ~800, 1959 – 752, 1970 – 1235, 1979 – 1269, 1989 – 1740, 2001 – 1634, 2011 – 1636 gyventojai.
Maišiagala
Maišiagala
L: A. Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai ⁄ Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2 kn. 2 Vilnius 2005.
972