„Maistas“, Lietuvos mėsos pramonės ir prekybos akcinė bendrovė, veikusi 1923–1940. Būstinė buvo Kaune. Iki 1923 pabaigos vertėsi pieno produktų ir kiaušinių prekyba, vėliau – gyvulių ir paukščių prekyba, mėsos produktų gamyba ir eksportu. Akcinis kapitalas iš pradžių buvo 500 000 litų, 1930 – 7 mln. litų (98 % akcijų priklausė Finansų ministerijai), 1939 – 11,7 mln. litų.
Įsigijusi prie Kauno 40 hektarų žemės sklypą bendrovė Maistas pastatė didelį mėsos gaminių fabriką su skerdyklomis ir šaldytuvais (1923–1924 veikė nuostolingai). 1925 fabrikas už 7 mln. litų buvo įkeistas Žemės bankui, pagal jo garantiją – Lietuvos bankui. Vyriausybei pradėjus globoti Maistą, 1925 pabaigoje priimtas Skerdyklų ir mėsos priežiūros įstatymas, kuriuo remiantis uždaryta Kauno miesto skerdykla, gyvulių skerdimas perkeltas į Maisto fabriką (Maistas gavo apie 0,5 mln. litų metinių pajamų). 1926–1930 Maisto supirkimas didėjo: kiaulių – nuo 10 000 iki 154 000, galvijų – nuo 3500 iki 7500, avių – nuo 100 iki 1100, paukščių – nuo 18 000 iki 111 000 per metus. 1930 prie Maisto prijungta bendrovė Lietuvos eksportas (Maistas įgijo monopolinę teisę supirkti Lietuvoje bekonus ir juos eksportuoti), 1930 Maisto vidaus apyvarta pasiekė 38,3 mln. litų, eksportas – 24,8 mln. litų (23 % Lietuvos gyvulių ir mėsos bei jos produktų eksporto, 7,4 % viso Lietuvos eksporto).
bendrovės Maistas skerdyklos Kaune (20 a. 4 dešimtmetis)
1929 prasidėjus krizei ir sumažėjus eksportuojamo bekono kainoms, 1930 priimtas įstatymas, remiantis superkamų kiaulių kainas. Pagal jį Maistas 1931–1935 iš biudžeto gavo 40,2 mln. litų, kuriuos išmokėjo kiaulių augintojams. Valstybė Maistui teikė dotacijas bekono eksporto nuostoliams dengti, 1932 suteikė teisę privalomai atskaityti iš tiekėjų po penkis litus už kiekvieną parduotą kiaulę vadinamajam akcijų įsigijimo fondui (nuo 1935 po 2,5 lito, 1938 panaikinta). 1931–1933 Maistas pastatė mėsos fabrikus Tauragėje, Panevėžyje, Šiauliuose, 1939 įsigijo odų fabriką Šiauliuose ir mėsos gaminių fabriką Naujojoje Vilnioje (visų Maisto įmonių turto vertė buvo 35 mln. litų).
1939 Maistas pagamino apie 70 000 tonų mėsos, 5500 tonų dešrų, 1 mln. dėžučių konservų, vidaus rinkoje pardavė prekių už 19,8 mln. litų (22 % visų Lietuvoje parduotų prekių vertės), eksportavo už 70 mln. litų (90 % Lietuvos gyvulių ir mėsos eksporto ir 25 % viso eksporto vertės), turėjo 69 firmines mėsos produktų parduotuves, penkias didmenos bazes; dirbo daugiau kaip 2000 darbuotojų. Organizuodamas jorkšyrų veislės kiaulių įvežimą, Maistas prisidėjo prie Lietuvos baltųjų grynaveislių jorkšyrų veislės išvedimo. 1940 sovietinė valdžia nacionalizavo Maisto įmones, vietoj Maisto įkūrė Valstybinį mėsos pramonės trestą.
2271