maisto mokslas ir technologijos Lietuvoje

Kauno technologijos universiteto Maisto instituto laboratorija

masto mókslas ir technològijos Lietuvoje, moksliniai tyrimai, susiję su maistu ir jo gaminimo technologijomis pradėti 20 a. 6 dešimtmetyje Sąjunginio sviesto ir sūrių pramonės Mokslinių tyrimų instituto Lietuvos filiale (įkurtas 1958, nuo 1991 Lietuvos maisto institutas, nuo 2003 Kauno technologijos universiteto Maisto institutas) ir Kauno politechnikos institute (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas) Maisto produktų technologijos katedroje (įkurta 1951, nuo 2013 Maisto mokslo ir technologijos katedra).

Sviesto ir sūrių pramonės Mokslinių tyrimų institute buvo intensyviai tiriama pieno kokybė, kuriami technologiniai procesai ir nauji pieno produktai. Nustatyta pašarų ir karvių ligų įtaka pieno savybėms ir iš jo pagamintų produktų kokybei (K. S. Butkus), sukurti kokybės greito nustatymo metodai, prietaisai Somatas, Laktis ir kiti. Tiriant mastitu ir leukoze sergančių karvių pieną gauta naujų duomenų apie tokio pieno biocheminę, citologinę bei mikrobiologinę sudėtį (Ričardas Butkus, Nina Laima Kliučiūtė). Nustatyta homogenizavimo proceso parametrų (temperatūros, slėgio ir kitų) įtaka pieno produktų savybėms, pieno šiluminiam patvarumui, pasiūlytas naujas pieno dalinio homogenizavimo būdas, tiriamas pieno riebalų ir aliejų emulsijų patvarumas (V. Vaitkus). Sukurta naujų sviesto rūšių, ištirtos sviesto reologinės savybės (D. Kačerauskis), patobulintos sviesto gaminimo technologijos (P. Motiekaitis, V. Lazauskas). Tirta pieno fizikinių ir cheminių savybių priklausomybė nuo įvairių technologinių veiksnių, parengta mažesnio riebumo fermentinių sūrių (R. Ramanauskas), naujų lydytų sūrių gaminimo (Irena Danutė Kairiūkštienė) technologijų. Išrūgų baltymai panaudoti didesnės biologinės vertės raugintiems pieno produktams gaminti (S. A. Urbienė). Buvo tiriamos pienarūgščio rūgimo bakterijų savybės, pašalinių medžiagų (inhibitorių) įtaka jų augimui. Sukurta naujų metodų inhibitoriams nustatyti (J. Suchockienė), vadovaujant R. Talačkienei buvo tęsiama naujų raugų paieška, kuriami jų gaminimo būdai (institute pagaminti kokybiški raugai buvo tiekiami ne tik Lietuvos pieno pramonės, bet ir daugeliui SSRS įmonių). Sudaryta pienarūgščio rūgimo bakterijų nacionalinė kolekcija (saugoma ir dabar), dauguma technologijų įdiegtos į gamybą (Z. Bitinienė).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Maisto institute bendradarbiaujant su Lietuvos veterinarijos akademija (nuo 2010 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) pradėta tirti mėsos kokybė ir produktų gamybos technologijos (H. Stankevičius), plėtojami įvairių maisto produktų mikrobiologiniai tyrimai (Antanas Šarkinas, J. Šalomskienė). Parengta kūdikių mitybai skirtų produktų gamybos iš vietinių žaliavų technologijų (S. A. Urbienė), patobulinti seni ir sukurta naujų metodų, taikomų maisto produktų tinkamumui ir kokybei nustatyti (G. Kačerauskienė, Galina Garmienė, V. Saikauskienė), sukurti funkcionalių ir biologiškai vertingų maisto produktų gaminimo technologijų moksliniai ir praktiniai pagrindai (D. Kačerauskis, A. Liutkevičius, M. M. Kulikauskienė, D. Sekmokienė), atlikta teorinių tyrimų, susijusių su fizikinių, cheminių ir biocheminių veiksnių įtaka maisto produktų dispersinių sistemų struktūrai (R. Ramanauskas, J. Šalomskienė), daugeliui maisto produktų parengtos juslinio vertinimo metodikos (Aldona Mieželienė). Pertvarkomi įvairių maisto produktų norminiai dokumentai pagal Europos Sąjungos reikalavimus (Marija Birutė Paserpskienė, Edvardas Kęstutis Mickevičius), kuriamos kokybės valdymo ir sertifikavimo sistemos (Elena Kazlauskaitė). Identifikuojamos ir kolekcionuojamos maisto technologijoms skirtos pienarūgščio rūgimo bakterijos (J. Šalomskienė, Antanas Šarkinas).

Kauno technologijos universitete Maisto mokslo ir technologijos katedroje (iki 2013 Maisto produktų technologijos katedra) nuo 1950 rengiami maisto mokslo ir technologijos įvairių sričių specialistai maisto pramonės, maisto tyrimų, maisto kontrolės įmonėms, t. p. kuriamos ir tobulinamos mėsos produktų (J. Z. Venskevičius, J. Vitkus, Benediktas Aleksandras Rakauskas, Regina Rita Masteikienė, Jadvyga Laukytė, Zita Šimkevičienė), pieno produktų (J. Bernatonis, E. Grinienė, D. T. Ramonaitytė, Ona Šeštakauskienė, Ona Bernotienė, N. Mickienė, Vytautas Mickus), duonos, pyrago ir konditerijos gaminių, majonezo (Skolastika Sūdžienė, G. Juodeikienė, P. R. Venskutonis), grūdų produktų (G. Juodeikienė, Romualdas Grikštas), fermentacijos produktų (J. Z. Venskevičius, J. Bernatonis, Skolastika Sūdžienė, J. Vitkus), cukraus (A. Čiabilis, Rima Kublickienė) ir viešojo maitinimo gaminių (Violeta Ona Merkienė) gaminimo technologijos; kai kurios įdiegtos Lietuvos maisto pramonės įmonėse. Tirti pieno mikroelementai (J. Bernatonis, D. T. Ramonaitytė) ir įvairių veiksnių įtaka pieno ir jo produktų aromatinėms savybėms (E. Grinienė).

Atkūrus nepriklausomybę katedroje pradėti natūralių maisto priedų ir kitų biologiškai vertingų maisto medžiagų išskyrimo, analizės, perdirbimo ir panaudojimo maisto produktų gamyboje tyrimai naudojant superkritinės ekstrakcijos ir mikrokapsuliavimo metodus (P. R. Venskutonis). Tiriama augalininkystės produktų cheminė sudėtis ir technologinės savybės, ieškoma būdų jų cheminei taršai mažinti, kuriami nauji fermentų produktai iš grūdinės žaliavos, t. p. nesąlytiniai metodai ir prietaisai poringoms maisto sistemoms tirti (G. Juodeikienė, Loreta Bašinskienė). Ištirti chemiškai ir biologiškai aktyvūs maisto mikroelementai, sukurta būdų sunkiesiems metalams nustatyti pieno produktuose (D. T. Ramonaitytė). Tiriami maisto produktų struktūros susidarymo mechanizmai (D. Leskauskaitė), terminio maisto produktų apdorojimo metu susidarantys junginiai (Rimantė Vinauskienė, Milda Keršienė), tobulinamos riebalų gamybos technologijos (Dainora Gruzdienė), biologiškai aktyviems augalinės kilmės junginiams tirti taikomi chromatografijos ir masių spektrometrijos metodai (Audrius Pukalskas).

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje mokslininkai tiria genotipo, mitybos ir priešskerdiminių veiksnių įtaką gyvūnų mėsos kokybei (S. Juknevičius), natūralių priedų (fermentų, mikroelementų, pienarūgščio rūgimo bakterijų) panaudojimą maisto produktų užterštumui mažinti ir biologinei vertei padidinti (S. A. Urbienė). Kiti darbai susiję su veiksniais, turinčiais įtakos augalinių maisto produktų technologiniams procesams ir produktų kokybei (E. Jarienė, H. Danilčenko).

Knygos ir vadovėliai. J. Bernatonis Bendroji maisto technologija (d. 1 su J. Venskevičiumi 1962 ²1975, d. 2 1963 ²1977), K. S. Butkus Pieno fermos darbuotojo žinynas (1967), Pieno homogenizavimas (rusų kalba 1967), E. Grinienė, J. Vitkus Techniškoji biochemija (1968), J. Venskevičius ir kiti Mėsos ir mėsos produktų technologija (1974), Endokrininės, fermentinės bei specialiosios žaliavos surinkimas ir organopreparatų gamyba (1974), K. S. Butkus ir kiti Sūrių technologija (1984), D. Kačerauskis ir kiti Pieno perdirbimo technologija (1994), E. Grinienė Pieno sudėtis ir savybių kitimas (1992), Biochemija (1998), G. Kačerauskienė, S. A. Urbienė Pieno ir jo produktų cheminės analizės metodai (2 d. 1999), D. T. Ramonaitytė, Loreta Bašinskienė Maisto toksikologija (2001), A. Gudonis Pieno ir pieno produktų technologija (2002), Vandens gyvūnų gaminių technologija (2013), Pieno kokybė (2014), Algirdas Liudkevičius, Jurgita Lazdauskienė Viskas apie pieną ir iš pieno (2005), S. A. Urbienė Pieno sudėtis ir savybės. Žaliava produktų gamybai (2005), Pirminis pieno perdirbimas (2007), Regina Rita Masteikienė Maisto produktų mikrobiologija (2006). Kauno technologijos universiteto Maisto institutas kartu su Maisto mokslo ir technologijos katedra leidžia žurnalą Maisto chemija ir technologija.

2650

1595