Metsanurk Mait (Maitas Mètsanurkas), tikr. Eduard Hubel 1879 11 19Metsanuka (Kärnos vlsč., Tartumos apskr.) 1957 08 21Talinas, estų rašytojas, žurnalistas. Baigęs Tartu pedagogikos kursus 1902–04 dirbo mokytoju. Nuo 1906 dirbo įvairiose redakcijose: 1906–10 – laikraštyje Virulane, 1910–20 – laikraštyje Tallinna Teataja, 1923–24 žurnalo Agu redaktorius, 1935–37 – laikraščio Uus Eesti bendradarbis. Estų rašytojų sąjungos vienas įkūrėjų, daug kartų buvo išrinktas jos pirmininku. 1950 pašalintas iš sovietinės estų rašytojų sąjungos, dirbo naktiniu sargu. Literatūrinius kūrinius pradėjo spausdinti nuo 1904, vyravo trumpos humoristinės novelės (rinkinys Dievo vaikai / Jumalalapsed 1910). 1906 atidarant profesionalų teatrą Estonia buvo pastatyta jo pjesė Per saulėtekį (Päikese tõusul). Romanuose Vilemas iš Vahesarės (Vahesaare Villem 1909), Vergai (Orjad 1912) nagrinėjamos aktualios visuomenės problemos. Psichologiniuose romanuose Štai, žmogau (Ennäe inimest 1918), Tameto Soverės gyvenimas ir mirtis (Taavet Soovere elu ja surm 1922) vaizduojama vidinių kolizijų kankinamo individo kova su neigiama visuomenės įtaka ir savo paties nevisavertiškumo kompleksais, romane Raudonas vėjas (Punane tuul 1928) – 1917 revoliucija ir Estijos laisvės karas, raudonųjų ir baltųjų priešprieša. Realistiniams romanams Baltas debesis (Valge pilv 1925), Fr. Arraste & sūnūs (Fr. Arraste & pojad 1930), Pelkių sala (Soosaare 1936) būdinga socialinė ir dorovinė problematika. Dar parašė istorinius romanus Prie Jumeros upės (Ümera jõel 1934), Ugnis po pelenais (Tuli tuha all 1939), dvasininkiją kritikuojantį romaną Pašauktieji ir išrinktieji (Kutsutud ja seatud 1937). Kūryboje vyrauja realistinis rašymo būdas, yra ir natūralizmo, ekspresionizmo, impresionizmo įtakos.
1556