majà (skr. maya – kerai, apžavai), Indijos filosofijoje plačiąja prasme – antgamtinė kuriamoji virsmo galia, regimybė, iliuzija. Vedose – dievų ir asurų gebėjimas keistis, įgyti įvairius pavidalus, daryti stebuklus. Vedantos mokykloje maja apibrėžiama kaip metafizinis principas, kuriuo aiškinama, kaip Brahmanas, kuris yra amžina ir nedali vienovė, regimai (advaitos vedantos mokyme) ar realiai virsta laikinu ir diferencijuotu daugiu. Dabartinėje hinduistinėje filosofijoje pabrėžiamas epistemologinis majos aspektas: ji nusako patyrimo santykinumą, bet nereiškia, kad pasaulis nėra realus.
171