Pliseckaja Maja (rus. Майя Плисецкая; Maja Plisèckaja) 1925 11 20Maskva 2015 05 02Miunchenas, rusų baleto artistė, baletmeisterė, baleto pedagogė. 20 a. antros pusės viena žymiausių pasaulio balerinų.
Išsilavinimas ir veikla
Motina, Vilniuje gimusi nebyliojo kino aktorė Rachelė Messerer‑Pliseckaja (1902–93), 1938 buvo įkalinta ir ištremta, todėl M. Pliseckają įdukrino jos sesuo balerina ir baleto pedagogė Sulamita Messerer (1908–2004; 1942 specialiai įdukrai pagal C. Saint‑Saënso muziką suredagavo kompoziciją Mirštanti gulbė, choreografas M. Fokinas, Gulbės vaidmuo laikomas vienu kanoniškiausių M. Pliseckajos vaidmenų). 1943 baigusi Maskvos choreografijos mokyklą (J. Gerdt, Marijos Leontjevos mokinė) iki 1990 šoko Didžiajame teatre Maskvoje (nuo 1960 prima ballerina assoluta), atliko pagrindinius vaidmenis visuose teatro klasikiniuose baletuose. 1983–84 Romos operos teatro baleto trupės vadovė, 1987–90 Teatro Lírico Nacional baleto trupės Madride meno vadovė. Sorbonos (1985), Vengrijos šokio akademijos garbės (2005) garbės daktarė.
Maja Pliseckaja
Nuo 1990 gyveno Miunchene (turėjo sodybą ir Kozelkiškėse, Trakų rajonas), dalyvavo koncertinėse programose, vedė meistriškumo kursus įvairiose šalyse. 1990 jai suteikta Lietuvos pilietybė. Maskvos universiteto garbės profesorė (1993). 2000 su vyru R. Ščedrinu įkūrė Tarptautinį M. Pliseckajos ir R. Ščedrino fondą.
Kūryba
M. Pliseckaja. Anos vaidmuo R. Ščedrino baleto Ana Karenina spektaklyje (choreografai M. Pliseckaja, Viktoras Smirnovas‑Golovanovas, Natalija Ryženko, dailininkas Valerijus Leventalis; Vronskis – Michailas Petuchovas)
Svarbesni vaidmenys: Maša, Odeta‑Odilija, Aurora (P. Čaikovskio Spragtukas 1944, Gulbių ežeras 1947, Miegančioji gražuolė 1961), Raimonda (A. Glazunovo Raimonda 1945), Zarema (B. Asafjevo Bachčisarajaus fontanas 1948), Kitri (L. Minkaus Don Kichotas 1950), Vario kalno šeimininkė (S. Prokofjevo Akmeninė gėlelė 1954, 1959), Laurensija (Aleksandro Kreino Laurensija 1956), Egina, Frigija (A. Chačiaturiano Spartakas 1958, 1962), Caraitė (R. Ščedrino Arkliukas kupriukas 1960), Ugnies paukštė (I. Stravinskio Ugnies paukštė 1964), Fedra (G. Aurico Fedra 1984). Specialiai M. Pliseckajai baletų sukūrė choreografai J. Grigorovičius, R. Petit (Serganti rožė 1973, pagal G. Mahlerio muziką), M. Béjart’as (Bolero 1975, pagal M. Ravelio muziką, Isadora 1976, pagal įvairių kompozitorių muziką, Leda 1979, baleto numeris Ave Maya 1995), Alberto Alonso.
Muzikinių kūrinių sukūrė kompozitorius R. Ščedrinas (Karmen, Ana, Nina, Ana, Oreli – R. Ščedrino Karmen siuita 1967, Ana Karenina 1972, ir baletmeisterė, su Natalija Ryženko ir Viktoru Smirnovu‑Golovanovu, 1975 pastatė ir Lietuvos operos ir baleto teatre, Žuvėdra 1980, Dama su šuniuku 1985, šių dviejų ir baletmeisterė, Beprotė iš Chaillot 1992), sceninių kostiumų – P. Cardinas. M. Pliseckajos vaidmenims būdinga savita šokio (ypač rankų) plastika, ekspresija, gebėjimas perteikti šiuolaikinių choreografų stilistiką, aktorinis talentas. M. Pliseckaja vaidino kino filmuose (Betsi – Ana Karenina 1967, režisierius A. Zarchi, Dezirė – Čaikovskis 1970, režisierius I. Talankinas, Polozova – Fantazija 1976, režisierius A. Efrosas, Mūza – Zodiakas 1986, režisierius J. Vaitkus, ir choreografė).
M. Pliseckaja. R. Ščedrino baleto Ana Karenina spektaklio scena (choreografė su Viktoru Smirnovu‑Golovanovu, Natalija Ryženko, dailininkas Valerijus Leventalis; Ana – S. Masaniova, Vronskis – V. Kudžma)
Knygos
Parašė atsiminimų knygas Aš, Maja Pliseckaja... (Ja, Maja Pliseckaja... 1994, lietuvių kalba 1999), Trylikai metų praėjus (Trinadcat′ let spustja 2007, abi knygos išleistos pavadinimu Skaitant gyvenimą savo... / Čitaja žizn′ svaju... 2010).
Atminimo įamžinimas
Apie M. Pliseckają sukurta dokumentinių (Maja Pliseckaja 1964, nauja redakcija 1981, režisierius Vasilijus Katanianas) ir vaidybinių filmų. 1993 M. Pliseckajos vardu pavadintas asteroidas nr. 4626, kurį 1984 atrado rusų astronomė Liudmila Karačkina. 2017 išleistas M. Pliseckajai skirtas pašto ženklas. Nuo 2022 Maskvoje veikia M. Pliseckajos muziejus‑memorialinis butas.
Apdovanojimai
A. Pavlovos prizas (1962). Prancūzijos Menų ir literatūros ordino komandorė (1984). Prancūzijos Garbės legiono ordino Riterio (1986), Karininko (2012) kryžius. Izabelės Katalikės ordino Komandoro kryžius (1991, Ispanija). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius (2003). Barboros Radvilaitės medalis (2005). Imperatoriškoji premija (2006). Aukso medalis Gloria Artis už nuopelnus Lenkijos kultūrai (2008). Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir juosta (2011, Japonija). Tarptautinė premija Baltijos žvaigždė (2013).
P: L. Ždanov Maja Pliseckaja Moskva 1980. N. Roslavleva Maja Pliseckaja Moskva 1968.
57
2271