majai

kičiai tradiciniame gėlių turguje Chichicastenango (Gvatemala)

kičiai tradiciniais drabužiais religinėje eisenoje Chichicastenango (Gvatemala)

tradicinės kičių kapinės Chichicastenango (Gvatemala)

mãjai, Centrinės Amerikos tautų grupė. Sudaro Meksikos jukatekai, cociliai, celtaliai, čoltaliai, čoliai; Belizo kekčiai, Gvatemalos kičiai ir kakčikeliai. Apie 7 mln. žmonių (21 a. pradžia). Gyvena Pietų Meksikoje, Gvatemaloje, Hondūre, Salvadore, Belize. Kaba majų kalbomis, t. p. ispanų ir anglų kalbomis. Tikintieji – katalikai, animistai, sumišusios krikščioniškos ir animistinės apeigos. Svarbiausi verslai: žemdirbystė, kartais lydiminė (jai naudojami primityvūs įrankiai), gyvulininkystė (karvės, kiaulės, arkliai, ožkos, mulai, asilai, kalnuose – avys), bitininkystė, paukštininkystė (kalakutai, vištos), medžioklė (paukščiai, beždžionės, elniai), maisto rinkimas (laukinių bičių medus, riešutai, vaisiai, moliuskai), žvejyba. Amatai: puodininkystė, siuvinėjimas, medžio raižyba; kalnuose – dailusis audimas, papuošalų, muzikos instrumentų, valčių, čerpių gamyba. Majai dirba kavamedžių plantacijose, druskos ir klinties gavybos įmonėse, žuvų ir medienos versluose, paslaugų ir prekybos srityse.

cocilių moterys prekiauja San Cristobalio (Meksika) gatvėje

Būdinga religinė ir bendruomeninė hierarchija, ritualinės brolijos. Egzistavo poliginija, atodirbiai už nuotaką, laikinas jaunavedžių matrilokalumas. Gausi tautosaka. Miestuose gyvenantys majai asimiliuojasi su ladinais ir kreolais.

cocilių audėja ir audiniai (San Cristobalis, Meksika)

Istorija

Ikikolumbiniu laikotarpiu majai sukūrė vieną iškiliausių ir seniausių civilizacijų Vakarų pusrutulyje, kuri klestėjo daugiau kaip 300 000 km² ploto teritorijoje, apimančioje dabartinę Pietryčių Meksiką, Šiaurės Belizą, Hondūrą ir Gvatemalą. Jai įtaką darė olmekų kultūra. Majų civilizacija skirstoma į tris laikotarpius: ikiklasikinį, klasikinį ir poklasikinį. Ikiklasikinis laikotarpis (1500 prieš Kristų–apie 250 po Kristaus). Apie 1000 pr. Kr. klajokliai majai tapo sėslūs. Jų gyvenvietės kūrėsi prie vandens telkinių; nualinę žemdirbystei tinkamus plotus majai persikeldavo į kitas vietoves. Vertėsi lydimine žemdirbyste (augino kukurūzus, pupas, pomidorus, moliūgus, kakavmedžius); mokėjo įrengti drėkinimo sistemas. Vertėsi ir bitininkyste, medžiokle, žūkle, amatais (keramikos, auksinių ir varinių dirbinių gamyba, audimas), prekyba (mainų priemonės – kakavmedžių pupelės, variniai varpeliai, spalvingos plunksnos), buvo prisijaukinę šunis ir kalakutus. Apie 500 pr. Kr. majai pradėjo statyti miestus su stačiakampio formos aikštėmis.

Majai 1 amžiuje–16 a. pradžioje

Palenkė

Bonampakas

majai mūšyje (šventyklos Bonampake piešinio fragmentas, 8 a.)

Klasikiniu laikotarpiu (apie 250–900) klestėjo apie 100 majų miestų; žymiausi: Copánas (dabartiniame Hondūre), Palenkė (dabartinėje Meksikoje), Tikalis (dabartinėje Gvatemaloje), Bonampakas (dabartinėje Meksikoje).

Bareljefas Palenkėje, vaizduojantis majų valdovus

Didžiausio klestėjimo laikotarpiu padaugėjo gyventojų – majų teritorijoje gyveno apie 2 mln. žmonių; dauguma jų buvo įsikūrę dabartinėje Gvatemaloje. Majai iš akmens statė laiptuotas piramides su nedidelėmis šventyklomis viršuje, rūmus, aikštes ritualiniam žaidimui kamuoliu (žaidimas atspindėjo Saulės ir kitų dangaus kūnų judėjimą, metų laikų kaitą, jie buvo skirti laiduoti gerą derlių, liudyti pagarbą dievams ir padėti išsaugoti jų palankumą). Majai turėjo hieroglifinį raštą (majų raštas), kalendorių (majų kalendorius); medicinos, astronomijos (galėjo numatyti Saulės užtemimus), matematikos (vienas pažangiausių matematikos laimėjimų – nulio sąvoka) žinių, mokėjo iš skiautėtalapio fikuso žievės gaminti popierių.

Šiuo laikotarpiu gyvavo daugiau kaip 40 majų miestų, turinčių 5–50 tūkstančių gyventojų. Miestus jungė keliai. Visuomenę sudarė kilmingieji ir prastuomenė; buvo vergų. Valdė karalius-dievas – vadinamasis šventasis valdovas, sostą paveldėdavo jo sūnus; kilmingųjų sūnūs tapdavo žyniais; piramidinėse šventyklose gyvenantys astronomai žyniai nustatydavo kiekvienos su tam tikrais dangaus kūnais, mėnesiais, dienomis susijusios dievybės įtaką ir darydavo astrologines pranašystes.

Poklasikinis laikotarpis (900–1542). Apie 900 majų miestai buvo apleisti; manoma, dauguma miestų buvo sugriauta per karinius konfliktus. Po 900 majų klasikinė civilizacija sparčiai nyko; ištuštėjusius miestus ir religinius centrus ilgainiui paslėpė atogrąžų miškai. Manoma, majų civilizacijos žlugimo pagrindinė priežastys buvo tarpusavio ginkluoti susirėmimai, toltekų puldinėjimai, ūkio padėties blogėjimas dėl nualintos žemdirbystei tinkamos žemės. Majų civilizacijos smukimą paskatino kelis dešimtmečius trukusios liūtys bei trys užsitęsusių sausrų laikotarpiai, lėmę prastą derlių. Poklasikiniu laikotarpiu majų civilizacijos centru tapo Jukatano pusiasalis; čia gyvavo Čičen Ica, Majapanas, Ušmalis ir kiti majų miestai. Jie klestėjo iki 16 a. pradžios, kai 1527 ispanai pradėjo nukariauti Jukatano pusiasalį. Majai ispanams atkakliai priešinosi, todėl užkariautojai Jukataną užvaldė tik po kelių dešimtmečių.

laiptuotoji piramidė Majapane

Ispanams nukariavus majus, jų civilizacija buvo visiškai sunaikinta. Dėl europiečių išplatintų epideminių ligų majų sparčiai mažėjo; užkariautojų primesta katalikybė ir draudžiami tradiciniai tikėjimai lėmė sinkretinės religijos klostymąsi. Kolonistų pavergti majai dažnai sukildavo; 1847–54 buvo užėmę beveik visą Jukatano pusiasalį.

Didžiosios civilizacijos Vilnius 2006; L. Schele, P. Mathews The Code of Kings: The Language of Seven Sacred Maya Temples and Tombs New York 1999.

1489

majų religija ir mitologija

majų architektūra

majų dailė