majordomas

majordòmas (lot. maior domus), 6–8 a. Europos karalysčių pareigūnas. Atsirado valdant Merovingams, pareigybę perėmusiems iš senųjų Romos imperijos stambių žemvaldžių, kurių valdose majordomas rūpinosi dažnai plačiose teritorijose išmėtytų dvarų administravimu. Ilgainiui majordomai įgijo daugiau galių: prižiūrėjo rūmų personalą, patarinėjo karaliui, skiriančiam grafus ir kitus pareigūnus, vėliau pradėjo vadovauti karaliaus kariuomenei. Daugelis 6 a. Merovingų karalių pradėdavo valdyti mažamečiai ir majordomai buvo jų globėjai, todėl nusistovėjo paprotys, kad majordomas vadovauja ir valstybės valdymui, kartais net karaliui sulaukus pilnametystės. Ilgainiui majordomai įgijo realią valdžią, Merovingų karaliams liko tik ceremonialinės funkcijos. Nuo 7 a. 2 ketvirčio vienoje frankų karalysčių – Austrazijoje – titulas tapo paveldimas Pipinidų giminės. 687 Pipinas II karine jėga suvienijo frankiškas Austrazijos, Neustrijos ir Burgundijos karalystes ir tapo faktiniu jų valdovu. Jo vaikaitis Pipinas Trumpasis 751 nuvertė Merovingų dinastijos karalių Childeriką III, pats pasiskelbė karaliumi ir tapo pirmuoju Karolingų dinastijos valdovu.