Majotas

Majòtas (Mayotte, Collectivité territoriale de Mayotte), Prancūzijos valda (užjūrio regionas) Komorų salų pietryčiuose, Indijos vandenyne, Mozambiko sąsiauryje, tarp Afrikos ir Madagaskaro.

Plotas 373 km². 256 500 gyventojų (2017). Majotas susideda iš 2 pagrindinių salų – Majoto, arba Mahoré, Maore (Grand‑Terre’o; 362 km²), ir Pamanzi (Petite‑Terre’o; 11 km²) – bei daugelio mažų salų. Administracinis centras ir didžiausias miestas – Mamoudzou (71 400 gyventojų, 2017; Majoto saloje). Majotas suskirstytas į 17 bendruomenių.

Gamta

Majoto ir Pamanzi salos – vulkaninės, apsuptos koralų rifų, sudarančių nedideles saleles. Per Majoto salą šiaurės–pietų kryptimi nutįsusi kalnų grandinė (aukščiausia viršūnė – Bénaros kalnas, 660 metrų). Salõs vidurinėje ir pietrytinėje dalyje yra žemumų. Klimatas jūrinis tropinis. Gruodžio (šilčiausias mėnuo) vidutinė temperatūra 27 °C. Per metus iškrinta 1000–5000 mm kritulių (lietingasis laikotarpis – lapkričio–gegužės mėnesiais, pučiant pietryčių musonui). Kalnuose yra drėgnųjų atogrąžų miškų.

Gyventojai

Daugiausia gyvena mahoriai. Oficiali kalba – prancūzų (ja kaba apie 35 % gyventojų); daugiausia kalbama mahorių kalba (suahelių kalbos tarmė). 97 % gyventojų – musulmonai, 3 % – krikščionys (daugiausia katalikai). 45,8 % gyventojų yra jaunesni kaip 15 m., 52,5 % – nuo 15 iki 65 metų (2007). Didelis kūdikių mirtingumas (Majoto svarbiausi demografiniai rodikliai – lentelėje). Gyventojų vidutinis tankis – 527,6 žm./km² (2008). Ekonomiškai aktyvių gyventojų 44 600 (2002). Bedarbių 25,4 % (2005).

1

*tūkstančiui kūdikių

Teisinė padėtis

Pagal 1958 Prancūzijos konstitucijos 2003 03 pataisą Majotas – Prancūzijos valda (užjūrio teritorija). 2011 03 Majotas tapo Prancūzijos užjūrio departamentu (ir užjūrio regionu; Majoto regioną sudaro 1 departamentas). Majoto vadovas – Prancūzijos prezidentas. Prezidentui Majote atstovauja Prancūzijos vidaus reikalų ministro teikimu jo skiriamas prefektas. Įstatymus leidžia vienerių rūmų parlamentas – Generalinė Taryba (Conseil Général), ją sudaro 19 narių, renkamų visuotiniais tiesioginiais rinkimais 3 metams. Vykdomajai valdžiai vadovauja Generalinės Tarybos prezidentas, kurį 6 m. kadencijai renka Tarybos nariai. Veikia Aukščiausiasis Teismas. Nacionalinė šventė – liepos 14 – Bastilijos paėmimo diena.

Ūkis

2005 Majoto BVP pagal perkamosios galios paritetą sudarė 953,6 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, jo dalis vienam gyventojui – 4900 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. 2004 ekonominė pagalba (daugiausia Prancūzijos dotacijos) sudarė 208 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pramonė menka. Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Svarbiausi prekybiniai augalai: vanilės, kokosai, kavamedžiai, cukranendrės, cinamonas, gvazdikmedžiai, pipirai, aromatiniai augalai kvapiosios kanangos (iš jų gaunamas eterinis aliejus naudojamas parfumerijoje). Vietinėms reikmėms auginama ryžiai, maniokai, batatai, kukurūzai, bananai, pomidorai, svogūnai. Renkami laukinių citrinmedžių, mangų, melionmedžių, persėjų vaisiai. Veisiama galvijai, ožkos, avys, asilai. Žvejyba; gaudoma omarai, krevetės. Turizmas. Dzaoudzi jūrų ir oro uostas (nedidelėje saloje tarp Majoto ir Pamanzi salų). Eksportuojama kvapiųjų kanangų eterinis aliejus (25–40 t per metus), vanilė (trys keturios tonos), kokosai, kopra, kava, cinamonas. Importuojama maisto produktai, mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės, drabužiai, metalai, statybinės medžiagos, degalai, kiti chemijos pramonės produktai. Prekiaujama daugiausia su Prancūzija (43 % eksporto, 49 % importo, 2006), Komorais, Seišeliais, Reunjonu. Majoto bankų sistema priklauso Prancūzijos banko reguliavimo sričiai. 2008 veikė 4 komerciniai bankai (visi Mamoudzou). Majoto piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, įvestas 2002 vietoj Prancūzijos franko.

Istorija

Majote, kaip ir kitose Komorų salose, manoma, pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje apsigyveno išeiviai iš Azijos. Vėliau iš Mozambiko pietinės dalies atsikėlė žmonių, kalbančių bantu kalba, ir dabartinės Indonezijos gyventojų. 15 a. pasirodė arabai, kurie išplatino sunitų pakraipos islamą ir įkūrė sultonatą. 16 a. saloje apsilankė portugalai ir prancūzai, bet neįsitvirtino, tik naudojosi ja keliaudami palei Afrikos rytinius krantus. Vietinio sultono valdžia nebuvo stipri, salą dažnai pajungdavo gretimų Komorų salų sultonai. 18 a. pabaigoje iš Madagaskaro salos atsikėlus sakalava genčiai paplito jų malagašių kalbos tarmė. 19 a. pirmoje pusėje saloje pradėjo įsitvirtinti Prancūzijos prekeiviai. 1843 Majotas faktiškai tapo Prancūzijos kolonija, nors formaliai ja paskelbta 1912 (tuo metu sudarė bendrą administracinį vienetą su kitomis Komorų salomis ir Madagaskaro sala). Kitaip nei kitose Komorų salose, Majote greta islamo paplito krikščionybė, čia gyvena daug krikščionių. 20 a. antroje pusėje stiprėjant judėjimui dėl nepriklausomybės saloje 1974 ir 1976 surengti referendumai, per kuriuos dauguma Majoto gyventojų nepritarė atsiskyrimui nuo Prancūzijos (kitos Komorų salos 1975 pasiskelbė nepriklausomos; Komorai). Prancūzija 1976 salai suteikė specialų kolektyvinės bendruomenės statusą, nors Majoto gyventojai siekė, kad jų teritorija taptų atskiru Prancūzijos departamentu. Majoto statusas ginčijamas ir tarptautiniu mastu: Komorai nepripažįsta Majoto atskirumo. Šį jų siekį rėmė Jungtinės Tautos, kurios 1979 patvirtino, kad Majotas yra Komorų dalis. Nuo 1995 Jungtinės Tautos nekelia Majoto priklausomybės klausimo. 2011 Majotas tapo Prancūzijos užjūrio departamentu (remiantis 2009 referendumu).

Švietimas

Švietimo sistema pradėta kurti 1973 pagal Prancūzijos švietimo modelį. Švietimui vadovauja Prancūzijos Užjūrio ministerija ir jai pavaldus Majoto rektoratas. Mokslas privalomas ir nemokamas 6–16 m. vaikams. Mokoma prancūzų kalba. Ikimokyklinis ugdymas 3–6 m. vaikams nemokamas ir neprivalomas (pirmosios ikimokyklinės įstaigos įkurtos 1994). Bendrojo lavinimo sistemą sudaro penkiametis pradinis (6–11 m. vaikams), keturmetis žemesnės pakopos vidurinis (koležas; 11–15 m. mokiniams) ir aukštesnės pakopos vidurinis (trimetis licėjus arba dvimetis profesinis licėjus; 15–18 m. mokiniams) mokslas. 2007 veikė 75 ikimokykinės įstaigos (5240 vaikų), 120 pradinių mokyklų, (41 990), 18 koležų (16 034; lankė 67 % šio amžiaus mokinių), 15 licėjų ir 3 profesiniai licėjai (iš viso juos lankė 4510 mokinių, arba 23 % šio amžiaus mokinių). Baigusieji vidurinę mokyklą gali dar mokytis vienerius metus (rengimasis aukštajai mokyklai), įgyti bakalauro laipsnį ir į Prancūzijos aukštąsias mokyklas būti priimti be egzaminų. Veikia Majoto centrinė (įkurta 1999), Majoto departamentinė (abi Mamoudzou) bibliotekos, Vanilės ir kvapiosios kanangos (įkurta 2001, Sada), Bandrélé druskos, Tsingoni muziejai, Majoto galerija.

-Majoto kultūra