mãjų architektūrà
Majų kultūra suklestėjo 3 a. viduryje. Miestai buvo statomi atsižvelgiant į vietovės topografiją, gamtines sąlygas. Įvairiais laikotarpiais egzistavo apie 100 įvairaus dydžio miestų: Čičen Ica, Tikalis, Uasaktunas, Bonampakas, Palenkė, Río Becas ir kiti. Iš akmens skaldos, žemės ir kalkių skiedinio, iš išorės apmūryto šlifuoto akmens plokštėmis, rečiau kalkakmenio blokų, visoje teritorijoje statytos piramidės, šventyklos, rūmai, gyvenamieji namai, stadionai ritualiniams žaidimams.
Saulės šventykla Palenkėje (7 a).
Majų klasikos laikotarpiu (3–9 a.) pastatyta įvairaus aukščio ir dydžio keturkampių laiptuotų piramidžių su laiptais iš vienos ar keturių pusių; jų viršuje buvo 1–3 patalpų stačiakampio plano šventyklos su plokščiais stogais (Saulės šventykla Palenkėje, 7 a. antra pusė), išorėje ir viduje puoštos reljefais. Ant platformų būdavo įrengiami valdovų, didikų ir žynių rūmų kompleksai, kurių pailgi, siauri, vienaukščiai pastatai su netikraisiais skliautais būdavo grupuojami aplink aikštę arba uždarą kiemą (Palenkės rūmų kompleksas). Majų‑toltekų laikotarpio (9–16 a.) architektūra giežtesnė, didingesnė, jai būdinga kolonų (dažnai gyvūnų pavidalo) ir skulptūrinio dekoro gausa (Castillo ir Karių šventyklos Čičen Icoje, abi 10–13 amžius).
2271