mãjų dail
Kurta medinė, vėliau akmeninė gausiai hieroglifais išrašyta sakralinės paskirties monumentalioji skulptūra, reljefai, plokštės, vaizduoti ritualiniai siužetai, aukštinta dieviška valdovų prigimtis. Iki 4 a. akmens skulptūrai būdingas schematiškumas, įtaką darė medinė plastika, 7–8 a. skulptūra sudėtingesnė, reljefas iškilesnis, figūros veržlios, harmoningų proporcijų. 8 a. antra pusė–9 a. – meno klestėjimo laikotarpis. Susiklostė regioninės Piedras Negraso, Palenkės, Copáno ir kitos mokyklos. Akmenyje buvo kalami reljefai su sudėtingomis daugiafigūrėmis kompozicijomis, kurių motyvai (kariai, dievybės, gyvūnai) raiškaus piešinio, aptakių kontūrų, statiškų, iškilmingų pozų. Smulkioji skulptūra (terakotos, kaulo ir pusbrangių akmenų žmonių, dievų ir žvėrių statulėlės) apibendrintų formų, savitų proporcijų.
reljefo fragmentas iš Yaxchiláno (726, Nacionalinis antropologijos muziejus Meksike)
Sienų tapyboje (Bonampako šventykla, 8 a. antra pusė), keramikos dekore ir rankraščių (kodeksų) iliustracijose vyrauja kovų, mitologiniai, istoriniai, ritualiniai vaizdai, joms būdinga dekoratyvumas, savita stilistika, ryškios spalvos. Majai buvo išplėtoję dailiuosius amatus – keramiką (skulptūriniai ir ištapyti indai, lėkštės), juvelyriką, tekstilę, dirbinius dekoravo apibendrinto, stilizuoto piešinio ornamentais ir siužetais.
2972
L: A. Kidder, C. Samayoa Chinchilla The Art of the Ancient Maya New York 1959; M. D. Coe The Maya London–New York 1966; J. S. Henderson The World of the Ancient Maya Ithaca 1981.
-majai