makãmas (arab. makam – padėtis, vieta), arabų, iraniečių ir turkų muzikos dermių modelis, giminiškas makomui, mugamui, mukamui ir ragai. Yra 12 makamų: jie sudaro 84 dermių sistemą, grindžiamą 7 tetrachordo ir 12 pentachordo rūšių junginiais. Kiekvieną makamą sudaro melodinių formulių kompleksas, kurį lemia tam tikros dermės ypatumai. Makamo dermės – netemperuoti diatoniniai septynialaipsniai garsaeiliai, sudaryti iš didžiųjų ir mažųjų pustonių ir tonų. Kiekvienas makamas turi etinę ir kosmologinę reikšmę. Jo pagrindu kuriami arba improvizuojami įvairių muzikos formų kūriniai. Dažnos stambios muzikos formos, sudarytos iš 2 epizodų – taksimo ir bašrafo. Taksimai būna instrumentiniai (soliniai ir su burdonu, laisvojo metro) ir vokaliniai (dainuojami be teksto, panašiai kaip vokalizė, pritariant instrumentams); bašrafuose mušamieji instrumentai kartoja vieną ritminę figūrą. Makamo sistema susiklostė viduramžiais iš liaudies melodijų. Būdingi miesto muzikinei kultūrai.
1915