Makãrijas III (Makarios III), tikr. Michail Christodhoulou Mouskos 1913 08 13Pano Panaja (Kipras) 1977 08 03Nikosija, Kipro stačiatikių bažnyčios arkivyskupas (1950–77).
Valstiečio sūnus. 13 metų istojo į Kiko vienuolyną. Studijavo teologiją Atėnų ir Bostono universitetuose. 1948–50 Kitiono vyskupas, 1950–77 Kipro arkivyskupas. Įsitraukė į Kipro prisijungimo prie Graikijos siekiantį enozio judėjimą. Nepritarė Kiprą valdančios Didžiosios Britanijos siūlymui paskelbti salą nepriklausoma respublika, 1954 užsitikrino Graikijos paramą enozio judėjimui, rėmė EOKA veiklą. Žlugus Makarijo III ir Didžiosios Britanijos gubernatoriaus deryboms 1956 ištremtas į Seišelių salas. 1959 sutiko, kad Kipras taptų savarankiška valstybe. 1959–77 Kipro prezidentas; siekė derinti salos graikų ir turkų bendruomenių interesus. Po 1974 Graikijos chuntos organizuoto perversmo Makarijas III pabėgo į Maltą, vėliau į Londoną. Praėjus penkioms dienoms po valdžios pasikeitimo Kipro šiaurinę dalį užėmė Turkijos kariuomenė. Graikijoje žlugus kariniam režimui, sulaukęs tarptautinio pripažinimo kaip viso Kipro vadovas Makarijas III 1974 12 grįžo į Kiprą. Nesėkmingai siekė suvienyti salą.
Makarijas III