Makãrijus apie 1482? 1563 12 21?, rusų stačiatikių metropolitas. Maskvos ir Visos Rusios metropolitas (1542). Stačiatikių šventasis (šventė – sausio 12).
Religinė veikla
Jaunystėje įstojo į vienuolyną Borovske (dabar Kalugos sritis), nuo 1506 Dievo Motinos vienuolyno Lužecke (prie Možaisko) archimandritas. Nuo 1526 Naugardo ir Pskovo arkivyskupas. Josifo Volockio idėjų šalininkas – rėmė griežtą askezę vienuolynuose, priešinosi vienuolynų žemių sekuliarizavimui, laisvamanybei. Sudarė Didįjį menologijų (12 t. 1541; vadinamas Makarijaus menologijumi) – originalios ir verstinės religinės literatūros nuo krikščionybės įvedimo Rusioje iki Makarijaus laikų rinkinį, į kurį įėjo šventųjų gyvenimų aprašymai, pamaldų ir kitos bažnytinės knygos, pamokymai bei pamokslai kiekvieno mėnesio dienoms pagal tų dienų šventuosius globėjus.
Visuomeninė veikla
Makarijus, būdamas Išrinktosios tarybos narys, darė didelę įtaką Maskvos didžiajam kunigaikščiui Ivanui IV Rūsčiajam. 1547 vainikavo Ivaną IV Rūstųjį kaip pirmąjį Rusijos carą. Siekė suvienyti visos Rusijos ir rusų gyvenamas žemes, centralizuoti Rusų Stačiatikių Bažnyčią, panaikinti įvairius kultus ir bažnytinių apeigų skirtumus. 1547 ir 1549 sušaukė sinodus, kuriuose kanonizavo keliasdešimt rusų šventųjų. 1551 sušaukė Šimtastraipsnį susirinkimą, kuris reformavo stačiatikių liturgiją, bažnytinę administraciją, centralizavo Stačiatikių Bažnyčią ir ją pavedė Maskvos metropolito kontrolei. Makarijaus iniciatyva Maskvoje 1553 atidaryta pirmoji liturginių knygų spaustuvė.
1494