Makedònijos kara, 3–2 a. pr. Kr. Makedonijos ir Romos karai dėl įsigalėjimo Graikijoje ir kitose helenistinėse valstybėse. Romos ekspansija Balkanuose prasidėjo 229 pr. Kr., Romai užėmus Ilyrijos pakrantę ir jos sienoms priartėjus prie Makedonijos.
I Makedonijos karas (215–205 pr. Kr.)
215 Makedonijos karalius Pilypas V (valdė 221–179 pr. Kr.) sudarė sąjungą su Kartagina, kuri kariavo su Roma (218–201 pr. Kr. vyko II pūnų karas). Pilypas V siekė užimti Ilyriją ir išplėsti valdas Mažojoje Azijoje. 211 Roma sudarė sutartį su Aitolijos sąjunga, pagal kurią per karą užkariautos teritorijos turėjo atitekti Aitolijai, karo grobis – Romai; prie šios sutarties prisidėjo Sparta, Mesenija. 205 pr. Kr. Pilypas V su Aitolijos sąjunga sudarė separatinę taiką, kuri atkūrė buvusią padėtį; prie šios sutarties vėliau prisidėjo Roma ir jos sąjungininkai; taikos sutartimi Pilypas V gavo teritorijų Ilyrijoje, bet Roma sustiprino įtaką Graikijoje.
II Makedonijos karas (200–197 pr. Kr.)
202 pr. Kr. sudaręs sąjungą su Sirijos karaliumi Antiochu III Didžiuoju Pilypas V karo veiksmus perkėlė į Egėjo jūros regioną (202 pr. Kr. užėmė Lisimachėją, Chalkedoną, Chiją, puldinėjo Pergamo pakrantes, 201 pr. Kr. užėmė Samą, Miletą, sumušė Rodo laivyną). Atėnams užpuolus Makedonijos sąjungininkę Akarnaniją makedonai įsiveržė į Atiką. 200 pr. Kr. Pergamas, Rodas ir Aitolija pasiūlė Romai atnaujinti karą su Makedonija; Roma pasiskelbė graikų interesų gynėja ir pareikalavo, kad Pilypas V karą su graikais nutrauktų ir grąžintų laisvę užimtiems jų poliams. Pilypas V reikalavimus atmetė, bet kariuomenę iš Atikos atitraukė į Tesaliją. 197 pr. Kr. Kinoskefalų mūšyje Makedonija pralaimėjo Romai ir jos sąjungininkams. Pilypas V atsisakė visų užkariautų valdų ir turėjo sumokėti 1000 talentų kontribuciją. 196 pr. Kr. Roma paskelbė graikų polių nepriklausomybę nuo Makedonijos.
III Makedonijos karas (171–168 pr. Kr.)
Per beveik 20 taikos metų Pilypas V pasiekė, kad būtų atkurtas šalies ūkis, sutelkta gerai mokyta kariuomenė, sukaupta daug maisto atsargų. Po Pilypo V mirties valdžia atiteko jo sūnui, Romos priešui Persėjui (valdė 179–168 pr. Kr.). Persėją rėmė Ilyrija, Epyras, kai kurios Trakijos gentys. Pergamui apkaltinus Persėją taikos sąlygų nesilaikymu, 171 pr. Kr. Romos kariuomenė įsiveržė į Tesaliją. 168 pr. Kr. Romos kariuomenės vadu paskirtas konsulas Lucijus Emilijus Paulius atvyko su papildoma kariuomene. 168 06 22 pr. Kr. mūšyje prie Pidnos (dabartinė Šiaurės Graikija, netoli Salonikų) Makedonijos kariuomenė (39 000 pėstininkų, 1400 raitelių; vadas Persėjas) pralaimėjo gerokai didesnei Romos kariuomenei (pasak Plutarcho, 100 000 žmonių). Persėjas pabėgo į Samotrakę, bet buvo sugautas; mirė įkalintas. Makedonija buvo suskirstyta į politiškai ir ekonomiškai nesusijusias 4 sritis. Roma tapo galingiausia Viduržemio jūros pakrančių valstybe.
IV Makedonijos karas (150–148 pr. Kr.)
Taip kartais vadinamas Makedonijos ir Tesalijos sukilimas prieš Romą (150–148 pr. Kr.); jam vadovavo apsišaukėlis Andriskas, kuris skelbėsi Persėjo sūnumi. 148 pr. Kr. sukilimas buvo numalšintas, Makedonija tapo Romos provincija.
879