Makedònijos Stačiãtikių Bažnýčia, Bizantijos apeigų Rytų Stačiatikių Bažnyčia. 1967 atsiskyrė nuo Serbijos Stačiatikių Bažnyčios ir pasiskelbė autokefaline, bet jos nepripažįsta kitos stačiatikių Bažnyčios. Centras – Skopjė, aukščiausias vadovas – Jo Palaimintybė Ochrido ir Makedonijos arkivyskupas Steponas (nuo 1999; tikr. Stojan Veljanovski, g. 1955); 10 vyskupijų (7 Makedonijoje, 3 užsienyje – Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Australijoje) ir 10 vyskupų, daugiau kaip 2000 bažnyčių, apie 500 parapijų, apie 500 kunigų, apie 30 vyrų ir moterų vienuolynų, seminarija (nuo 1967) ir Teologijos fakultetas (nuo 1977); apie 1,3 mln. tikinčiųjų (apie 64,7 % šalies gyventojų).
Šv. Klemenso Ochridiečio soboras Skopjėje (pastatytas 1972, architektas S. Brezovskis)
Apaštalo Pauliaus laikais (1 a. po Kristaus) prasidėjusi Makedonijos christianizacija baigta 4 a. (minima 1 vyskupija, 5 a. – 5 vyskupijos), bet po slavų genčių antplūdžio (6–7 a.) ją teko atlikti iš naujo (7–9 amžius). 9–10 a. religine ir kultūrine veikla garsėjo šv. Kirilo ir šv. Metodijaus mokiniai – šv. Klemensas (apie 840–916) ir šv. Naumas (mirė 910) Ochridiečiai. 1019–1767 krašto tikintieji priklausė bulgarų Ochrido arkivyskupijai, esančiai Konstantinopolio ekumeninio patriarchato jurisdikcijoje, paskui tiesiogiai šiam patriarchatui, nuo 1870 Bulgarijos egzarchatui, nuo 1913 (veikė 3 vyskupijos) Serbijos Stačiatikių Bažnyčiai. 1946 ir 1958 dvasininkų ir pasauliečių susirinkimuose paskelbta Makedonijos Stačiatikių Bažnyčios autonomija, 1959 ją pripažinus Serbijos Stačiatikių Bažnyčiai, atkurta Ochrido arkivyskupija ir įsteigtos 2 naujos vyskupijos. 1966 Serbijos Stačiatikių Bažnyčiai atmetus Makedonijos Stačiatikių Bažnyčios reikalavimą suteikti autokefalijos statusą, 1967 07 17–19 dvasininkų ir pasauliečių susirinkime Makedonijos Stačiatikių Bažnyčia pati pasiskelbė autokefaline, o savo metropolitui suteikė Ochrido ir Makedonijos arkvyskupo titulą. Tais pačiais metais Serbijos Stačiatikių Bažnyčia paskelbė Makedonijos Stačiatikių Bažnyčios hierarchus atskalūnais ir nutraukė su jais visus liturginius bei kanoninius santykius, bet tikinčiųjų neekskomunikavo; šią nuostatą parėmusios kitos stačiatikių Bažnyčios t. p. nepripažino Makedonijos Stačiatikių Bažnyčios kanoniškumo. Suskilus Jugoslavijai (1991) 1992 ir 2002 derybos su Serbijos Stačiatikių Bažnyčia dėl Makedonijos Stačiatikių Bažnyčios kanoninio statuso baigėsi nesėkmingai. 2003 Serbijos Stačiatikių Bažnyčia įsteigė jai pavaldžią Ochrido stačiatikių arkivyskupiją, jos vadovu paskyrė metropolitą Joną VI (tikr. Zoran Vraniškovski, g. 1966) ir 2 vyskupus, o 2005 jai suteikė autonomiją. To nepripažino nei Makedonijos Stačiatikių Bažnyčia, nei valdžios institucijos, o Jonas VI 2 kartus (2005 06–2006 03 ir 2006 08–2007 04) kalintas dėl religinės nesantaikos kurstymo ir Bažnyčiai skirtų lėšų neteisėto panaudojimo. Makedonijos vyriausybės iniciatyva Makedonijos Stačiatikių Bažnyčia kreipėsi 2005 į Konstantinopolio ekumeninį patriarchą Baltramiejų I, 2007 – į Maskvos ir Visos Rusios patriarchą Aleksijų II dėl tarpininkavimo tolesnėse derybose su Serbijos Stačiatikių Bažnyčia.
2919