makedònų kalbà, viena slavų kalbų. Kartu su bulgarų kalba priklauso pietų slavų kalbų rytų pogrupiui.
Paplitimas
Makedonijos valstybinė kalba (kalbančiųjų 1,38 mln., 2016). 1945–91 Jugoslavijos viena oficialiųjų kalbų. Dar vartojama makedonų tautinės mažumos Albanijoje, Australijoje, Bulgarijoje, Graikijoje. Iš viso kalbančiųjų apie 1 620 290 (2016).
Gramatikos ypatybės
Artima bulgarų kalbai, ypač jos vakarų tarmėms. Skiriamos 3 tarmės: vakarų, rytų ir šiaurės. Bendrinės kalbos (kodifikuota 1945) pagrindas – vakarų tarmės vidurio patarmės. Yra 5 balsiai: и [i], у [u], e [e], о [o], a [a], skiemeninis р [əŗ]. Kaip ir bulgarų k., nėra trumpųjų ir ilgųjų balsių opozicijos, bet, kitaip nei bulgarų kalboje, nekirčiuoti balsiai neredukuojami. Skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių opoziciją sudaro б : п‚ в : ф‚ д : т, з : с‚ ж : ш‚ ѓ : ќ, г : к, kietųjų ir minkštųjų – tik н : њ‚ л : љ. Kirtis pastovus, daugiaskiemenių žodžių kirčiuotas trečiasis skiemuo nuo galo. Morfologinė struktūra, kaip ir bulgarų k., analitinė. Yra vienaskaita ir daugiskaita, linksnių išlikusi šauksmininko forma (Иване ‘Ivanai!’, Боже ‘Dieve!’, жено ‘žmona!’, другару ‘drauge!’); vyriškosios giminės asmenvardžiai, pavardės ir giminaičių pavadinimai gali turėti ypatingą linksnio formą ‑а, jeigu jie atlieka tiesioginio papildinio funkciją (Горѓи – Горѓиjа, татко – татка, Го видов Андона / Андон ‘Aš mačiau Andoną’). Įvardžių, be vardininko, dar yra naudininko ir galininko linksniai. Daiktavardžiai turi 3 postpozicines žymimojo artikelio formas (другарoв, другарoт, другарoн ‘šis / tas / anas draugas’, женава, жената, женана ‘ši / ta / ana žmona’). Makedonų kalboje paplitusios kaitomosios formos be antrosios slavų palatalizacijos ir su ja (волк ‘vilkas’ – daugiskaita волци, митинг ‘mitingas’ – daugiskaita митинзи, успех ‘sėkmė’ – daugiskaita успеси), sudėtinga veiksmažodžių laikų sistema (kaip ir bulgarų, serbų, kroatų). Yra imperfektas, aoristas, perfektas ir pliuskvamperfektas, du būsimieji laikai. Makedonų kalbos leksikos pagrindą sudaro slavų kilmės žodžiai, nemažai skolinių iš graikų, albanų, turkų ir kitų kalbų.
Raštas
Rašyba (su kai kuriomis išimtimis) fonetinė. Vartojamas kirilikos variantas (31 raidė, specifinės raidės ѓ, ќ, ѕ, iš serbų k. perimta ј, љ, њ, џ; raidžių ы, э, ю, я, ё, й, ъ, ь, щ nėra).
1468