makroreljèfas (gr. makros – didelis, ilgas + pranc. relief < lot. relevo – keliu), Žemės paviršiaus reljefo stambios formos, lemiančios didelių sausumos plotų išorinį vaizdą. Makroreljefo formos: kalnagūbriai (pvz., Tatrai, Rodopai), plokščiakalniai (Centrinis Masyvas, Vidurio Sibiro plokščiakalnis), plynaukštės (Ustiurto, Ozarko), aukštumos (Valdajaus, Liublino), lygumos (Alföldo, Kulundos), žemumos (Pripetės, Ronos). Plotas 10–100 tūkst. km2, santykinis aukštis 0,1–2,0 kilometrai. Makroreljefą formuoja endogeninės ir egzogeninės Žemės jėgos. Makroreljefo formavimosi laikas nuo 10 000 iki 1 mln. metų.
2341