Maksimnas, Gãjus Jùlijus Vèras Maksimnas (Gaius Julius Verus Maximinus) 172Trakija 238 05 10, Romos imperatorius (235–238). Valstiečio goto sūnus. Pasižymėjo karo tarnyboje. 231–232 vienas imperatoriaus Aleksandro Severo žygio į Mesopotamiją karvedžių; buvo paskirtas Mesopotamijos valdytoju. 235 vadovavo karių maištui prieš Aleksandrą Severą, po jo nužudymo buvo paskelbtas imperatoriumi. Siekdamas įsitvirtinti valdžioje susidorojo su žema jo kilme nepatenkintais asmenimis ir senatoriais, nužudyto imperatoriaus šalininkais; persekiojo krikščionis. Sėkmingai kariavo su dakais, germanais ir sarmatais. Sūnų Maksimą paskelbė cezariu (žemesniuoju bendravaldžiu). Jo vidaus politika (pinigų iš miestų iždų ir net iš vargšams skirtų fondų nusavinimas, šventovių turtų konfiskavimas) sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Maksiminą ir Maksimą nužudė sukilę kariai.
Maksiminas (marmuras, Kapitolijaus muziejai Romoje)
1489