Maksimoni stovyklãvietės ir gyvénvietė, šešios akmens amžiaus stovyklavietės ir senovės gyvenvietė Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje prie Maksimonių kaimo (Merkinės seniūnija), Nemuno dešiniajame krante, prie santakos su Strauja. Išsamiau tirtos 3 stovyklavietės ir gyvenvietė. Maksimonių 1 stovyklavietė ir senovės gyvenvietė yra kaimo rytiniame pakraštyje (plotas 5 hektarai). Žinota jau 20 a. pradžioje. 1938–56 radinius rinko K. Jablonskis, 1953–54 ir 1962 – Lietuvos istorijos institutas (vadovės Aldona Gerdvilienė (Bernotaitė) ir R. Rimantienė). Kultūrinio sluoksnio neišliko, radiniai renkami paviršiuje. Rasta titnaginių dirbinių, datuojamų paleolito (strėlių antgaliai su įtvaromis, gremžtukai, rėžtukai), vėlyvojo mezolito (lancetiniai, skersiniai, episvidriniai strėlių antgaliai, ovalūs kirveliai, ietigalių ašmenėliai, peiliai) ir neolito (trikampiai strėlių antgaliai, gludintų kirvelių nuoskalos) laikotarpiu. Maksimonių 3 stovyklavietė yra kaimo pietvakariuose (plotas 0,8 hektaro). 1939 radinius rinko K. Jablonskis. Kultūrinio sluoksnio neišliko, radiniai randami paviršiuje. Rasta titnaginių radinių (gremžtukai, rėžtukai, skeltės), priskiriamų vėlyvajam mezolitui. Maksimonių 4 stovyklavietė yra kaimo vakariniame pakraštyje (plotas 0,7 ha), didelė jos dalis sunaikinta potvynių. Atrasta 1962, 1963 tyrė Lietuvos istorijos institutas (vadovė R. Rimantienė). Ištirtas 128 m2 plotas, rastas iki 85 cm storio kultūrinis sluoksnis, jame – titnaginių dirbinių, keramikos, židinio liekanų. Radiniai datuojami mezolito laikotarpiu, priskiriami prie Maglemosės kultūros (lancetiniai ir pailgo trikampio formos strėlių antgaliai, ovalūs kirveliai, viengaliai skaldytiniai, retušuotos skeltės), pirmu tūkstantmečiu po Kristaus (lipdyta brūkšniuotoji keramika), antru tūkstantmečiu (žiesta keramika). Maksimonių 5 stovyklavietė yra į pietvakarius nuo Straujos žiočių, 1996 ją žvalgė Tomas Ostrauskas, rado 0,5 m kultūrinį sluoksnį, paleolito ir mezolito laikotarpio radinių. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
1493