Malabãras, istorinė sritis Pietų Indijoje, Malabaro Krante.
Senaisiais laikais čia plėtota prekyba, ūkis, kultūra. Malabaro teritorijoje gyvavusios valstybėlės turėjo plačią autonomiją, bet mokėjo duoklę gretimoms valstybėms. Apie 3 a. pr. Kr.–9 a. po Kr. pabaigoje Malabare gyvavo Čeros valstybė, kuri vėliau suiro į smulkias kunigaikštystes (Kožikodę, Kočiną ir kitas).
Malabarą iš visų Indijos sričių pirmąją pasiekė europiečiai; 1498 į Kožikodę atplaukė portugalai (Vasco da Gamos ekspedicija). Viduriniais amžiais Malabaras, kitaip nei kita Indijos dalis, nepriklausė Mogolų imperijai. 17 a. Malabare prekybos punktus kūrė anglai, olandai, prancūzai. 18 a. pabaigoje Malabarą užėmė britų Ost Indijos bendrovė, kuri vietos kunigaikščiams paliko jų valdas, bet reikalavo mokėti duoklę. 1793–1803 vietos gyventojų sukilimas buvo nesėkmingas.
1858, panaikinus Ost Indijos bendrovę, jos valdų (ir Malabaro) administravimą perėmė Didžiosios Britanijos vyriausybė. 1921–22 čia vėl vyko sukilimas. 1947, paskelbus Indijos nepriklausomybę, Malabaras atiteko Indijai. 1956 Indijos valstijas pertvarkius pagal gyventojų etninę sudėtį Malabaras priklauso Keralos ir Karnatakos valstijoms.