Malaizijos architektūra

Maláizijos architektūrà

Tradicinė architektūra

tradicinis malajiečių gyvenamasis namas Sarawake

Nuo seno malajiečiai stato medinius arba bambukinius karkasinius gyvenamuosius namus ant polių su dvišlaičiais palmių lapų stogais, kinai ir indai – karkasinius medinius gyvenamuosius namus be grindų ant plūktinės aikštelės (dėl nepatvarių statybinių medžiagų išliko tik 19 a. gyvenamųjų namų).

Ikikolonijinis laikotarpis

Malaizijos vietiniam architektūros stiliui įtakos turėjo hinduizmo, budizmo, islamo tradicijos, Kinijos ir Vakarų Europos menas. Nuo 2 a. veikė Indijos architektūros tradicijos. Langkasukos kunigaikštystėje statyta hinduistinės šventyklos iš plytų, akmenų, granito blokų; išliko tašyto granito blokų Candi Bukit Batu Pahato šventykla Bujango slėnyje (apie 9–10 a.) su mahajanos budizmo ir hinduizmo šventyklų bruožais.

Nuo 13 a. per Indijos ir arabų pirklius plito sunitų pakraipos islamo kultūra. Seniausios išlikusios mečetės: Peringgito (1720), Terengkeros, Kampung Hulu Malaccos (abi 1728), Kampung Kelingo (1748, visos Malakos valstija), Kampung Laut Nilam Puri (Kelantano valstija, 1730). Mečečių architektūrai būdinga Javos statybos principai (trijų pakopų stogas, centre – 4 atraminės medinės kolonos laiko viršutinį stogą, kitos kolonos – kitus du stogo sluoksnius). Išskirtinis Malaizijos mečetės bruožas – šalia stovintis pastatas serambi su atvira veranda, skirta susirinkimams. Senosios medinės Malaizijos mečetės buvo be minaretų, jie pradėti statyti vėliau, todėl dažniausiai yra kitokio nei mečetės architektūros stiliaus. Terengkeros ir Kampung Kelingo mečečių minaretai statyti Kinijos pagodos stiliaus, Kampung Hulu mečetės minaretui būdinga Mogolų architektūros įtaka. 15 a. susikūrusi kinų pirklių kolonija pastatė šventyklų su glazūruotų plytelių, keramikos stogo dekoru, vyrauja raudona ir auksinė spalva. Iki 20 a. statybos tradicijos beveik nepakito: Čeng Hun Tengo (Malaka, 1645), Tua Pek Kongo (Sarawako valstija, 19 a.), Čan Si Šu Jueno (Kvala Lumpūras, 20 a.) šventyklos.

Kolonijinis laikotarpis

Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia Malakoje (1849)

Kolonijiniu laikotarpiu portugalai pastatydino (naudota sultono rūmų ir mečečių akmenys) A’Famosos tvirtovę Malakoje (16 a., 17 a. atstatyta, 1807 sugriauta), išliko tik Šv. Jokūbo (Santiago) vartai – seniausias kolonijinio laikotarpio statinys. Nyderlandų architektūros bruožų turi olandų pastatyta rotušė Malakoje (apie 1660). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje statyta daug neoklasicistinių (Šv. Jurgio bažnyčia Penange, 1818), neorenesansinių (Abu Bakaro Johor Baharu, 1892, Jameko Ipohe, 1925, mečetės), istoristinių (Teismo rūmai Kuchinge, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra Penange), islamo architektūros stiliaus su art deco elementais (Sultono Sulaimano mečetė Kelange, 1932), eklektiškų su mogolų ir indų architektūros elementais (Aukščiausiojo Teismo ir sekretoriato pastatas Kvala Lumpūre) pastatų.

Kek Lok Si budistų šventykla Penange (1930)

Mogolų architektūros stiliaus elementai būdingi mečetėms: Ubudiah Kuala Kangsare (Perako valstija, 1913), Jameko Kvala Lumpūre (1909), mečetė Kangare (1972). Maurų meno įtaka ryšku Zahiro Alor Setare (1912) mečetės architektūroje. Pastatyta budistų šventyklų (Kek Lok Si, Penange, 1930).

20 amžiaus antra pusė

Po II pasaulinio karo statyta naudojant vietinės architektūros motyvus (Nacionalinis muziejus, 1963, architektūrinė bendrovė Ho Kwong Yew & Sons, viešbutis Hilton, 1973, architektūrinė bendrovė BEP Akitek Sdn Bhd, abu Kvala Lumpūre). Nuo 1957 pradėti statyti modernūs aukštybiniai administraciniai statiniai, apartamentai (Bangunan Datu Zainal pastatas Kvala Lumpūre, 1978, architektūrinė bendrovė Hijjas Kasturi Associates, Sabah Foundation Headquarters kompleksas Kota Kinabalu, 1979, architektūrinė bendrovė Wisma Akitek & James Ferrie International, Nagarian kompleksai Kvala Lumpūre, 1986, architektūrinė bendrovė Pakatan Reka), derinta šiuolaikinės architektūros elementai su vietinės architektūros tradicija (T. Y. Chiew namas Selangoro valstijoje, 1980, architektūrinė bendrovė CSL Associates, Ng Lu Pato namas Kvala Lumpūre, 1984, architektūrinė bendrovė Aktiket MAA Sdn Bhd).

Kvala Lumpūras (tolumoje – Petronas Twin Towers 1998, architektas C. Pelli)

Šiuolaikinio meno formos pritaikytos Nacionalinei mečetei Kvala Lumpūre (1965, architektas D. B. bin Abu Kasimas). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje miestuose pastatyta oro uostų, prekybos centrų, dangoraižių (Petronas Twin Towers Kvala Lumpūre, du 452 m aukščio dangoraižiai – vieni aukščiausių pastatų pasaulyje; 1998, architektas C. Pelli), kitų statinių, įrenginių (Sepango tarptautinis lenktynių žiedas, 1999, architektas H. Tilke), kuriems būdinga modernizmo arba postmodernizmo bruožai.

Teatro rūmai Malakoje (2018, architektas Vangas Ge)

Pasaulio paveldo vertybės

Malakos ir Džòrdžtauno istoriniai miestai (nuo 2008).

2271

Malaizijos kultūra

Malaizija

Malaizijos gamta

Malaizijos gyventojai

Malaizijos konstitucinė santvarka

Malaizijos partijos ir profsąjungos

Malaizijos ginkluotosios pajėgos

Malaizijos ūkis

Malaizijos istorija

Malaizijos švietimas

Malaizijos literatūra

Malaizijos dailė

Malaizijos žiniasklaida

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką