Malaizijos gamta

Maláizijos gamtà

Malaizijos gamtinis žemėlapis

Krantai

Malaizijos krantus skalauja Andamanų jūros Malakos sąsiauris (vakaruose), Pietų Kinijos jūra (šiaurėje), Sulu jūra (šiaurės vakaruose) ir Sulawesi jūra (vakaruose). Dalis Malaizijos (Vakarų Malaizija; apie 40 % šalies ploto) yra žemyninės Azijos dalies Malakos pusiasalyje, kita dalis (Rytų Mailazija) užima šiaurinę Kalimantano salos dalį. Vakarų Malaizijos kranto linijos ilgis 2068 kilometrai. Krantai mažai vingiuoti, vakariniame krante yra daug deltų, nerijų, lagūnų, pakrantėse – daug nedidelių salų (didžiausios – Tiomano, Penango sala ir Langkawi). Rytų Malaizijos kranto linijos ilgis 2607 km, krantai mažai vingiuoti, išskyrus šiaurės rytinę dalį, kurioje gausu įlankų (tarp jų – Labuko įlanka), salų (Bapggi ir Labuano) ir koralų rifų.

Langkawi sala

Reljefas

aukščiausias Mailazijoje Kinabalu kalnas (Kalimantano sala)

Didumą Malaizijos teritorijos užima kalnai ir kalnagūbriai. Vakarų Malaizijoje yra lygiagrečiai iš šiaurės į pietus išsidėstę Pagrindinis, arba Banjaran Besaro (ilgiausias), Bindango, Tahano (2190 m Tahano kalnas – aukščiausias Vakarų Malaizijoje), Timuro kalnagūbriai. Kalnai susidarę iš granitoidų, kvarcitų, klinčių, molio skalūnų. Paveikti erozijos. Pietuose yra upių išraižyta aliuvinė Johoro žemuma. Rytų Malaizijos pakrantėse – pelkėtos žemumos, pereinančios į kalvas ir kalnagūbrius, kurie yra susidarę daugiausia iš granito, kristalinių skalūnų ir smiltainių. Šiaurinėje dalyje yra Crockerio kalnagūbris (4101 m Kinabalu kalnas – aukščiausias Malaizijoje); iškilo per alpinę kalnodarą, susidaręs iš klinčių ir smiltainių. Visoje Malaizijos teritorijoje yra karstinių reljefo formų. Rytų Malaizijoje yra ilgiausias Azijoje Air Jerniho urvynas ir Lubang Nasib Baguso karstinis urvas, jame – didžiausia pasaulyje Sarawako grota.

Klimatas

Klimatas ekvatorinis musoninis. Didžiausią įtaką klimatui daro šiaurės rytų ir pietvakarių musonai. Dėl musonų krypties kaitos ryškūs 4 pagrindiniai laikotarpiai: kai pučia šiaurės rytų musonas (lapkritį arba gruodį–kovą; dažnos audros), pirmasis tarpmusoninis (kovą–balandį arba gegužę), kai pučia pietvakarių musonas (birželį–rugsėjį arba spalį) ir antrasis tarpmusoninis (spalį–lapkritį). Vakarų Malaizijos žemumose metinė vidutinė oro temperatūra 25–28 °C, Rytų Malaizijos pakrantėse – nuo 22–24 °C iki 30–33 °C; kalnuotose vietovėse temperatūra žemesnė. Per metus iškrinta 1800–3000 mm, kalnų vakariniuose šlaituose – 3000–4000 mm, Kinabalu kalno šlaituose – daugiau kaip 5000 mm kritulių. Dažni potvyniai (daugiausia Sabaho valstijos vakarinėje pakrantėje). Didžiausi potvyniai buvo 1926, 1971, 2003, 2014.

2015 01 01 potvynio padariniai (Kok Keli kaimas, Kelantano valstija)

Sarawako upė ties Kuchingu (Sarawako valstija)

Vidaus vandenys

Upės (daugiausia teka nuo kalnų, minta krituliais) priklauso Indijos ir Ramiojo vandenynų baseinams. Upių tinklas tankus, jos daugiausia trumpos, negilios, Vakarų Malaizijoje vandeningos ištisus metus, o Rytų Malaizijoje – tik pučiant šiaurės rytiniams musonams (lapkritį–kovą). Vakarų Malaizijos ilgiausios upės – Pahangas ir Kelantanas (abi teka į Pietų Kinijos jūrą), Rytų Malaizijos – Kinabatanganas (ilgiausia Malaizijoje; teka į Sulawesi jūrą), Rajangas, Baramas (abi teka į Pietų Kinijos jūrą). Yra nedidelių ežerų. Didžiausias tvenkinys (260 km²) – Kenjiro; įrengtas 1985 užtvenkus Kenjiro upę (Vakarų Malaizijoje).

Taipingo ežeras (Perako valstija)

Dirvožemiai

Drėgnuose atogražų miškuose vyrauja geležaliumžemiai, Vakarų Malaizijos aukštikalnėse – rudžemiai. Vakarų Malaizijos pakrančių žemumose ir Pietų Kinijos jūros pakrantėse vyrauja durpžemiai, Malaizijos rytuose, Datu įlankoje – šlynžemiai ir salpžemiai.

atogražų miškai

Augalija

Malaizijos flora – gausiausia pasaulyje (apie 60 000 augalų rūšių). Rytų Malaizijoje auga raflesija, turinti plačiausią pasaulyje žiedą (iki 1 m skersmens). Miškai užima apie 60 % teritorijos. Lygumose ir kalnų šlaituose iki 1500 m auga drėgnieji atogrąžų miškai (palmės, sumedėję paparčiai, pandanai, bambukai).

didnosė beždžionė

Kalnuose, 1500–3600 m aukštyje, – mišrieji miškai (ąžuolai, spygliuočiai, epifitai), aukščiau – subalpiniai krūmynai, žolės, tarpukalnių įdubose – kserofitiniai krūmynai, pakrančių žemumose – mangrovės. Gyvūnija priklauso Indijos–Malajų zoogeografinei sričiai. Iš žinduolių būdingi sumatriniai raganosiai (labai reti), bantengai, malajiniai lokiai, azijiniai drambliai, tigrai, tapyrai, muntjakai, dūminiai leopardai, juodosios panteros, kalimantaninės katės, orangutanai, gibonai, makakos, langūrai, tupajos, iš paukščių – argai, iš roplių – karališkosios kobros, pitonai, drakonai skraiduoliai, driežai agamos, krokodilai, iš varliagyvių – varlės skraiduolės. Daug endeminių ir nykstančių rūšių (didnosės beždžionės, kai kurių rūšių tupajos).

Aplinkos apsauga

Gyvajai gamtai didžiausią pavojų kelia miškų kirtimas, dažni gaisrai, žmonių ūkinė veikla. Saugomos teritorijos užima 19,12 % (63 419 km²) Malaizijos teritorijos. 29 nacionaliniai parkai; didžiausi: Vakarų Malaizijoje – Taman Negaros (saugomi vieni seniausių pasaulyje atogrąžų miškai), Rytų Malaizijoje – Sepiloko (atogrąžų miškai, orangutanai), Niaho (vieni didžiausių pasaulyje karstinių urvų). Mulu kalno nacionalinis parkas ir Kinabalu nacionalinis parkas – pasaulio paveldo vertybės (abu nuo 2000). 7 Ramsaro konvencijos (Malaizijoje įsigaliojo 1995) saugomos vietovės (plotas 1341,8 km²).

Niaho nacionalinis parkas (Niaho urvas, Sarawakas)

Malaizija

Malaizijos gyventojai

Malaizijos konstitucinė santvarka

Malaizijos partijos ir profsąjungos

Malaizijos ginkluotosios pajėgos

Malaizijos ūkis

Malaizijos istorija

Malaizijos švietimas

Malaizijos literatūra

Malaizijos architektūra

Malaizijos dailė

Malaizijos žiniasklaida