Maláizijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Malaizija – viena ekonomiškai stipriausių pramoninių agrarinių valstybių Pietryčių Azijoje. Ūkis priklauso nuo užsienio šalių investicijų, daugiausia Taivano, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Japonijos ir Singapūro (1990–1996 buvo investuota 32,8 mlrd. JAV dolerių). Iki 1997–1998 Azijos ekonominės krizės buvo modernizuojama infrastruktūra, plėtojama moderniųjų technologijų pramonė, vėliau dauguma projektų sustabdyta.
2005 Malaizijos BVP sudarė 122 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 287 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 5100 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 12 000 JAV dolerių). 2005 užsienio skola siekė 51,7 mlrd. JAV dolerių.
2023, Pasaulio banko duomenimis, Malaizijos BVP sudarė 399,649 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1277,913 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 11 649 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 37 248 JAV dolerius). Infliacija 2 % (2024 07).
Pramonė
Kasybos pramonė – viena svarbiausių ūkio šakų (sukuria 14,7 % BVP; 21 a. pradžioje). 19 a. pabaigoje–20 a. pabaigoje Malaizijos svarbiausios naudingosios iškasenos buvo alavo rūda, vėliau gavyba sumažėjo (1990 iškasta 28 500 tonų, 2004 – 2745 tonos); kasama Malakos pusiasalio vakaruose (Perako ir Selangoro valstijose). Naftos ištekliai – 4,3 mlrd. barelių (21 a. pradžioje). Nafta gaunama daugiausia Pietų Kinijos jūros šelfe. Gamtinių dujų ištekliai – 2460 mln. m3 (21 a. pradžioje). Sarawako valstijoje kasama akmens anglys (ištekliai 1,7 mlrd. tonų), Sarawako ir Sabaho – boksitai, Pahango, Perako ir Terengganu – geležies rūda, Pahango (Penjomo telkinys) – auksas. Malaizijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. Gaminama elektros energija, 90 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės, kūrenamos daugiausia nafta ir gamtinėmis dujomis, 10 % – hidroelektrinės (21 a. pradžioje).
1
Apdirbamoji pramonė sukuria 29,4 % BVP (21 a. pradžioje), jai tenka 77 % Malaizijos pramonės produkcijos eksporto vertės. Malaizijoje yra daug pramonės parkų ir laisvųjų ekonominių zonų, daugiausia susitelkusių Malakos pusiasalio vakaruose (dauguma priklauso užsienio bendrovėms, tiekiančioms žaliavas ir pusfabrikačius). Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – elektrotechnikos ir elektronikos pramonė. Gaminami radijo imtuvai, televizoriai, puslaidininkiai, kondicionieriai, akumuliatoriai, kompiuteriai (prie Kvala Lumpūro). Penange gaminami automobiliai Proton, Bintule – suskystintos gamtinės dujos. Yra naftos perdirbimo įmonių. Išplėtota cukraus pramonė (didžiausia dalis cukraus gaminama iš importuotų žaliavų). Sparčiai plėtojama chemijos (muilo, sintetinio kaučiuko, gumos), baldų, tekstilės, avalynės, statybinių medžiagų (cemento), maisto (ryžių valymo, kakavos, malimo, alyvpalmių aliejaus, alaus, daržovių apdorojimo, tabako) pramonė. Malaizijos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
naftos chemijos pramonės gamykla Kuantane
2
Bioprodukcinis ūkis
arbatmedžių plantacija
Dirbamoji žemė užima apie 23 % Malaizijos teritorijos; drėkinama 3600 km2 (21 a. pradžioje). Eksportinės reikšmės svarbiausi augalai – alyvpalmės (apie 50 % pasaulinės produkcijos) ir kaučiukmedžiai – auginama daugiausia Malakos pusiasalio vakarinėje dalyje (užima apie tris ketvirtadalius pasėlių). Svarbiausi maistiniai augalai – ryžiai. Dar auginama kakavmedžiai, cukranendrės, pipirai, maniokai, kukurūzai, bulvės, sorgai, ananasai, bananai, vaismedžiai. Malaizijos augalininkystės produkcijos svarbiausi rodikliai – 3 lentelėje. Veisiama galvijai (ir buivolai), avys, ožkos, kiaulės, vištos, antys. Malaizijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 5 lentelėje.
3
4
5
Kertamas miškas; jo ištekliai 20 a. pabaigoje labai sumažėjo. Eksportui daugiausia kertami miškai Sabaho ir Sarawako valstijose. Gaudomos žuvys, krevetės, krokodilai, renkami vandens augalao, kriauklės, koralai.
Turizmas
Kvala Lumpūras
viešbutis ant vandens Langkawi saloje
Nuo 20 a. 8 dešimtmečio pradėjo didėti turizmo reikšmė, jis tapo viena svarbiausių ūkio šakų. 1980–1982 Malaiziją aplankė apie 3 mln., 2004 – 15,7 mln. užsienio turistų. Daugiausia turistų atvyksta iš Singapūro (61 % visų užsienio turistų, 21 a. pradžia), Tailando (11 %), Indonezijos (6 %), Kinijos, Brunėjaus, Japonijos. Labiausiai turistų lankomi objektai: jūros paplūdimiai, atogrąžų miškais apaugę kalnai, nacionaliniai parkai, šventyklos. Populiarus nardymas prie koralų rifų. Svarbiausi turizmo centrai Vakarų Malaizijoje yra Kvala Lumpūras, Malaka, Penango ir Langkawi salos, Taman Negaros parkas ir Templerio nacionalinis parkas, Rytų Malaizijoje – Kinabalu, Niaho, Bako ir Gunung Mulu nacionaliniai parkai.
Transportas
Kelių tinklas netolygus, tankiausias – Vakarų Malaizijoje. Automobilių kelių yra 65 877 km, iš jų apie 76 % su kieta danga (21 a. pradžioje). Svarbiausia automobilių magistralė eina iš Singapūro per Kvala Lumpūrą į Hatjajų (Tailandas). Rytų Malaizijoje automobilių kelių yra 23 085 km (Sabaho valstijoje 12 106 km, Sarawako – 10 979 km). Geležinkelių yra 1672 km (iš jų 92 % – Vakarų Malaizijoje). Svarbiausi geležinkeliai: Singapūro (miesto)–Butterwortho ir Gemaso–Hatjajaus (Tailandas).
Susisiekimui svarbią reikšmę turi pakrančių laivyba, taip pat upių transportas. Malaizijoje laivuojama 7296 km (Malakos pusiasalyje – 3209 km, Sabaho valstijoje – 1569 km, Sarawako – 2518 km) vidaus vandens kelių. Tarp Malakos pusiasalio ir Kalimantano salos kursuoja keltai. 2004 buvo įregistruota 1013 laivų; prekybinio laivyno tonažas 6,01 mln. bruto tonų. Jūrų didžiausi uostai: Kelangas (svarbiausias), Penangas, Johoras, Kuantanas, Kuchingas, Bintulu, Kota Kinabalu. Kvala Lumpūro, Penango, Kuchingo, Kota Kinabalu ir Johor Baharu tarptautiniai oro uostai. Dujotiekių 5372 km, naftotiekių 1715 km, naftos produktotiekių 114 kilometrų.
Kvala Lumpūro tarptautinis oro uostas
Bankai
pirmojo Malaizijos islamiškojo banko Bank Islam Malaysia Berhad (įkurtas 1983) pastatas Labuano saloje
Bankų sistemą sudarė Malaizijos centrinis bankas (Bank Negara Malaisya, įkurtas 1959, būstinė Kvala Lumpūre, atstovybės Niujorke ir Londone), 23 komerciniai bankai (iš jų – 13 užsienio), 11 vadinamųjų islamo bankų (iš jų – 3 užsienio), 13 investicinių bankų, 23 užsienio bankų skyriai, 655 statybos kredito, kredito, faktoringo ir lizingo bendrovės, 11 plėtros institucijų. Malaizijos piniginis vienetas – Malaizijos ringitas (neoficialiai vadinamas Malaizijos doleriu), lygus 100 senų, įvestas 1963 vietoj Malajos dolerio, iki 1975 vadintas Malaizijos doleriu. Kvala Lumpūre veikia vertybinių popierių (įkurta 1973) ir prekių (įkurta 1980) biržos.
Užsienio prekyba
Malaizijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2005)
Užsienio prekybos balansas teigiamas.Daugiausia eksportuojama nafta ir jos produktai, kaučiukas, elektros ir elektronikos įrenginiai, metalo gaminiai, alyvpalmių aliejus, chemijos ir tekstilės pramonės gaminiai, mediena ir jos gaminiai. Daugiausia importuojama mašinos ir transporto priemonės, chemijos pramonės gaminiai, apdirbamosios pramonės žaliavos, maisto produktai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2007 į Malaiziją eksportavo prekių už 91,5 mln. litų, importavo iš Malaizijos – už 70,4 mln. litų.
2023 Lietuva į Malaiziją eksportavo prekių už 37,626 mln. eurų, importavo iš Malaizijos prekių už 23,232 mln. eurų.
Malaizijos BVP struktūra (2005)
2271
-Malaizijos pramonė; -Malaizijos žemės ūkis; -turizmas Malaizijoje; -Malaizijos transportas; -Malaizijos bankai; -Malaizijos užsienio prekyba; -Malaizijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Malaizijos konstitucinė santvarka
Malaizijos partijos ir profesinės sąjungos