malajiečiai

malajiẽčiai, malãjai (savivardis orang melayu), Azijos tauta. Gyvena Malaizijoje (14,7 mln. žm., 2010), Indonezijoje (Sumatros salos rytuose, 8,8 mln. žm.), Tailande (apie 2 mln. žm., 2015), t. p. Singapūre, Brunėjuje. Iš viso pasaulyje yra apie 23,5 mln. malajiečių. Kaba malajiečių kalba. Tikintieji – musulmonai sunitai (apie 99 %), išliko animizmo, hinduizmo apraiškų.

Žibintų festivalio šokėjai (Kuala Lumpuras, Malaizija, 2010)

tradicinis malajiečių medinis namas

Gyvensena

Svarbiausi verslai – žemdirbystė (ryžiai, kaučiukmedžiai, kokosai, kavamedžiai), žvejyba. Daug malajiečių dirba pramonės, prekybos, paslaugų įmonėse. Amatai – juvelyrika, audimas (kai kur – batika), pynimas, valčių ir laivų statyba.

Išlikęs ryškus malajiečių visuomenės pasidalijimas į socialines grupes (kilmingųjų ir prastuomenės).

Gausus epas, liaudies dainos, šokiai, lėlių šešėlių teatras (wayang kulit).

lėlių šešėlių teatro (wayang kulit) spektaklio scena

šventiškai pasipuošę malajiečių vaikai (Kota Kinabalu, Sabaho valstija, Malaizija, 2015)

Istorija

Malajiečiai tikriausiai kilo iš Kalimantano salos, o Sumatrą ir Malakos pusiasalį pasiekė tik pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų sparčiai plėtojantis Pietryčių Azijos jūrų prekybai. pirmo tūkstantmečio po Kristaus viduryje Sumatroje susikūrė pirmosios malajiečių valstybės, 7–8 a. susivienijusios į budistinę Šrividžajos valstybę, kuri kontroliavo pagrindinius Vakarų Indonezijos jūrų kelius. Malajiečių tautos formavimuisi nuo seno įtaką darė Indija ir hinduizmas, nuo 13–14 a. – Javos Madžapahito imperija ir javiečių kultūra. 15 a. malajiečiai priėmė islamą, ši religija sutelkė tautą. Malajiečių valstybė Malakos sultonatas kontroliavo Pietryčių Azijos salų prekybos kelius. Malajiečių kalba tapo salyno gyventojų bendravimo kalba, malajiečiai asimiliavo kai kurias su jais prekiavusias regiono tautas.

2271