Malãkos pùsiasalis (angl. Malacca Peninsula, Malay Peninsula, malaj. Semenanjung Melaka), pusiasalis Pietryčių Azijoje, Indokinijos pusiasalio pietuose, į pietus nuo Kra sąsmaukos, tarp Andamanų jūros (Indijos vandenynas) ir Pietų Kinijos jūros (Ramusis vandenynas) bei Siamo įlankos. Priklauso Tailandui ir Malaizijai. Ilgis apie 1300 km, plotis 80–300 km, plotas apie 190 000 km2. Pietryčiuose Malakos sąsiauris skiria Malakos pusiasalį nuo Sumatros, pietuose Johoro sąsiauris – nuo Singapūro salos.
Paviršius kalnuotas (Banjarano, Khao Luango, Phuketo kalnagūbriai); didžiausias aukštis 2187 m (Tahano kalnas). Yra tropinio karsto relfeto formų. Palei krantus – pajūrio žemumos. Klimatas ekvatorinis ir musoninis subekvatorinis. Kritulių 2000–3000 mm per metus. Trumpos vandeningos upės (Perakas, Pahangas, Rompinas, Endau). Yra geležies, volframo, alavo, vario, švino, cinko rūdų, aukso, boksito, marmuro. Pakrantėse – mangrovės, kalnuose (iki 1200 m aukščio) – drėgnieji atogrąžų miškai, aukščiau – visžaliai kalnų miškai. Pajūrio žemumose auginama kaučiukmedžiai, kokosai, ryžiai, vaismedžiai. Didžiausi miestai: Kvala Lumpūras, Penangas, Ipohas, Johor Baharu (Malaizija). Nacionaliniai parkai: Khauluango (Tailandas), Taman Negaros, Endau Rompino, Endau Kota Tinggi (Malaizija).
Malakos pusiasalio kraštovaizdis Janda Baiko apylinkėse (Pahango valstija)
3021