Malankarų Stačiatikių Sirų Bažnyčia

Malankãrų Stačiãtikių Srų Bažnýčia, Ìndijos Stačiãtikių Bažnýčia, Senovės Rytų stačiatikių autokefalinė Bažnyčia. Laikosi malankarų apeigų. Centras – Kottajamas (Keralos valstija, Indija), aukščiausias vadovas – Jo Šventenybė Rytų katolikas, Šv. Tomo apaštališkojo sosto katolikas ir Malankarų Bažnyčios metropolitas (nuo 2005 10 31 – Bazilijus Tomas Didimas I, malajalių kalba Baselios Mar Thoma Didymos I, tikr. Baselios Mulamootil, g. 1920 10 29). 22 vyskupijos (20 Indijoje, 2 Jungtinėse Amerikos Valstijose), 24 vyskupai, daugiau kaip 1700 kunigų, 2 seminarijos, 18 vyrų vienuolynų (210 vienuolių), 13 moterų vienuolynų (200 vienuolių). Apie 2,5 mln. tikinčiųjų Indijoje ir diasporoje – Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Airijoje, Pietų Afrikoje, Kuveite, Malaizijoje, Naujojoje Zelandijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Omane ir Australijoje (2007). Turi 24 meno ir mokslo, 3 inžinerijos kolegijas, 240 mokyklų, 30 ligoninių, 35 našlaičių prieglaudas.

Pasak tradicijos, Indijoje (dabartinės Keralos valstijos teritorijoje) pirmąsias 7 bažnyčias 52–72 įsteigęs apaštalas Tomas. Kozmo Indikopleusto liudijimu (Krikščioniškoji topografija / Topographia Christiana 547), 520–525 krikščionių bendruomenė gyvavo Malabaro pakrantėje. Nuo 8 a. vidurio vadinamiesiems šv. Tomo krikščionims atskirą metropolitą (dažniausiai vienuolį iš Mesopotamijos) skirdavo Asirų Rytų Bažnyčia (chaldėjų Bažnyčios), bet jam nemokant krašto kalbos, vadovaudavo vietinės kilmės kunigas, tituluojamas Visos Indijos arkidiakonu. Malankarų Stačiatikių Sirų Bažnyčios hierarchijai sunykus, 1 metropolitą ir 3 vyskupus 1503 paskyrė Seleukijos-Ktesifonto katolikas ir Rytų patriarchas Simonas VI. Prasidėjus portugalų kolonizacijai ir atvykus jėzuitams, 16 a. pabaigoje sudaryta Malankarų Stačiatikių Sirų Bažnyčios ir Romos unija, kuri davė pradžią Rytų apeigų katalikų vietinei (dalinei) sirų malabarų Bažnyčiai (Ernakulamo ir Angamalio Sirų Malabarų Didžioji Arkivyskupija ). Po Diampero sinodo (1599) prasidėjusi lotynizacija paskatino daugumą krikščionių 1653 atsimesti nuo unijos. Nepavykus atnaujinti ryšių su Asirų Rytų Bažnyčia, Antiochijos sirų stačiatikių patriarchas 1665 paskyrė Malankarų Stačiatikių Sirų Bažnyčios vyskupą ir suteikė jai autonomiją savo jurisdikcijoje. Dėl nesutarimų su vyskupu Tomu VI 1772 nuo Malankarų Stačiatikių Sirų Bažnyčios atsiskyrė metropolitas Abraomas Kirilas I (iš jo šalininkų susiformavo negausi malankarų apeigų Malabarų Sirų Nepriklausomoji Bažnyčia). 18 a. 4 kartus mėginta atnaujinti Malankarų Stačiatikių Sirų Bažnyčios uniją su Katalikų Bažnyčia. 19 a. anglikonų misionieriams skatinant Malankarų Stačiatikių Sirų Bažnyčios viduje kilo reformatorių sąjūdis – 1899 atsiskyrė savarankiška Šv. Tomo Malankarų Sirų Bažnyčia (nuo 1974 sudaro kanoninę bendrystę su Anglikonų Bažnyčia, laikosi reformuotų malankarų apeigų). Patriarchui Ignotui Abd Alahui II siekiant perimti Malankarų Stačiatikių Sirų Bažnyčios vadovo įgaliojimus, metropolitas Dionizas VI atsisakė juos perduoti ir 1911 ekskomunikuotas. Bažnyčiai suskilus į patriarcho šalininkus ir priešininkus, šių prašymu ankstesnis patriarchas Ignotas Abdul Masihas II (1905 ekskomunikuotas) 1912 suteikė jai autokefaliją ir įšventino pirmą Rytų katoliką Bazilijų Paulių I. 5 vyskupai 1926 pradėjo derybas su popiežiumi, 1930 jos baigėsi 2 vyskupų ir dalies tikinčiųjų prisijungimu prie Katalikų Bažnyčios ir Rytų apeigų katalikų Sirų Malankarų Bažnyčios (Trivandrumo sirų malankarų didžioji arkivyskupija) susidarymu; 20 a. 4 dešimtmetyje unitais tapo dar 2 vyskupai. 1958 Indijos Aukščiausiasis Teismas teisėta pripažino tik autokefalinę Malankarų Stačiatikių Sirų Bažnyčią. Dar kartą Malankarų Stačiatikių Sirų Bažnyčia skilo 1975, patriarchui paskyrus katoliką Bazilijų Paulių II (tikr. Puthussery, 1914–96), o autokefalijos šalininkams išsirinkus Bazilijų Tomą Matą I (tikr. Vattakunnel, 1907–96). Nuo tada patriarchui ištikima hierarchijos dalis yra Antiochijos sirų stačiatikių patriarchatui (Sirų Stačiatikių Bažnyčia) pavaldi autonominė Malankarų (Jakobitų) Sirų Stačiatikių Bažnyčia (centras Putenkurišu, Keralos valstija); nuo 2002 07 26 jai vadovauja katolikas Bazilijus Tomas I (tikr. Cheruvillil, g. 1929 07 22). Bažnyčių nesuvienijo nė Indijos Aukščiausiojo Teismo 1995 nutartis, patvirtinusi Malankarų Stačiatikių Sirų Bažnyčios autokefaliją ir Antiochijos patriarcho kaip Visuotinės Sirų Bažnyčios dvasinio vadovo autoritetą. 1989 pradėtas Katalikų Bažnyčios dialogas su Malankarų Stačiatikių Sirų Bažnyčia (1990 06 03 susitarimas dėl mokymo kristologijos klausimais patvirtintas popiežiaus Jono Pauliaus II ir katoliko Bazilijaus Tomo Mato I), 1991 – su Malankarų Sirų Stačiatikių Bažnyčia (1994 01 25 bendras susitarimas dėl mišrių santuokų patvirtintas Apaštalų Sosto ir Antiochijos sirų stačiatikių patriarcho).

L: R. Roberson The Eastern Christian Churches: A Brief Survey Roma ⁷2008.

2919