Malatestos

Malatèstos (Malatesta), vidurinių amžių Italijos didikų giminė. 13 a. pradžioje įsitvirtino Rimini mieste ir apie 300 metų vadovavo Šiaurės vakarų Italijos popiežių šalininkų grupuotei – gvelfams. Malatesta da Verucchio (m. 1312) 1295 išvijo iš Rimini imperatoriaus šalininkus gibelinus, tapo miesto podesta (magistrato vyresnysis) ir įtvirtino savo valdžią Romanijos ir Marchės regiono didžiojoje dalyje. Malatestos da Verucchio sūnus Paolo buvo Ravennos valdytojo dukters Francescos da Rimini meilužis, kitas sūnus Giovanni – jos vyras (Dantės Dieviškosios komedijos herojai). Malatestos da Verucchio įpėdinis vyriausiasis sūnus Malatestino (m. 1317) išplėtė giminės valdas, Malatestos tapo viena įtakingiausių Renesanso laikotarpio Italijos giminių. Nuo 1355 Rimini ir gretimuose miestuose Malatestos buvo popiežiaus legatai. Kai kurie jų išgarsėjo kaip kondotjerai (samdomi karo vadai). Carlo Malatesta (1368–1429) su savo kariuomene tarnavo Milanui; valdė miestą išmirus senjorų Visconti giminei. Carlo brolis Pandolfo (m. 1427) iki 1421 buvo užgrobęs Brescią ir Bergamo. Sigismondo Pandolfo Malatesta (1417–68) buvo karys, poetas, antikos tyrinėtojas, globojo menus; vėliau dažnai laikytas Italijos renesanso didiko prototipu. Malatestos prarado įtaką dėl padidėjusios popiežių įtakos. 1461 popiežius Pijus II surengė kryžiaus žygį prieš Sigismondą ir atėmė daugelį valdų. Sūnus Pandolfo V (m. 1534) buvo paskutinis Malatesta, valdęs Rimini; iš jo giminę išvijo Cesare’s Borgios kariuomenė.