Malatya (Malãtija), miestas Turkijos pietryčiuose, į šiaurės rytus nuo Adanos, Tauro kalnų šiaurinėje papėdėje; ilo centras.
485 500 gyventojų (2022). Per Malatyą eina Ankaros–Damasko (Sirija) geležinkelis ir plentas. Oro uostas. Statybinių medžiagų (cemento), tekstilės (medvilnės), maisto (cukraus, vaisių perdirbimo) pramonė. Malatyos apylinkėse auginami javai, cukriniai runkeliai, abrikosai, vynmedžiai, veisiamos avys, ožkos. Universitetas (įkurtas 1975). Miesto muziejus.
Architektūra
Išliko gynybinės miesto sienos įtvirtinimų, statytų imperatoriaus Trajano valdymo laikotarpiu (apie 111). Seldžiukų didžioji mečetė (1247, dar vadinama Ulu Cami, rekonstruota 14 a. antroje pusėje, 1649, 1903, restauruota 1966), karavansarajus (13 amžius).
Istorija
Antro tūkstantmečio preiš Kristų pabaigoje–pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje hetitų gyvenvietė. 6 a. pr. Kr. viduryje atiteko Achaimenidų Persijai. 333 pr. Kr. užėmė Aleksandras Makedonietis ir prijungė prie savo valdų. Suirus jo imperijai valdė Seleukidai. Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje–1 a. po Kr. Armėnijos miestas. 1 a. po Kr. prijungta prie Romos imperijos. 395, jai skilus, atiteko Rytų Romos imperijai (Bizantijai). 577 prie Malatijos Bizantijos kariuomenė sumušė persus. 7 a. viduryje užkariauta arabų. Nuo 9 a. vėl valdoma Bizantijos. 11 a. atiteko seldžiukams, vėliau – Egiptui. 15 a. pradžioje užimta turkų osmanų. 1915 per armėnų genocidą Turkijoje buvo išžudyta beveik visi Malatyoje ir jos apylinkėse gyvenę armėnai (1913 mieste jų buvo apie 3000). 1932–33 kasinėta prancūzų archeologų (L. Delaporte’as ir kiti). 1893 ir 2023 Malatya nukentėjo nuo žemės drebėjimų.
2271