maldãknygė, maldýnas, krikščioniams pasauliečiams skirta maldų knyga. Dažniausiai būna su papildomais intarpais (kalendoriumi, giesmėmis, paaiškinimais). Susiformavo du maldaknygės tipai: vienose pateikiami liturginių maldų tekstai viešam asmeniniam naudojimui, kitose – asmeninės maldos ir įvairūs meditaciniai tekstai.
Maldų tekstai – vienas ankstyviausių ir pagrindinių bažnytinės literatūros žanrų. Maldaknygės pradėjo klostytis 1–3 a. tikinčiųjų namuose atlikinėjant liturgines apeigas. Nuo 3 a. bibliniai ir liturginiai tekstai, kasdienės maldos ir tikėjimo formuluotės pradėta surašinėti į rinkinius privačiam naudojimui. Iš pradžių maldaknygės buvo rengiamos lotynų kalba; 8–9 a., kai liturginė lotynų kalba tapo sunkiau suprantama, maldų rinkinius imta versti į kitas kalbas. Viduriniais amžiais maldaknygės buvo rankraštinės, įvairiai apipavidalintos, iškilmingesnei progai ar aukštesnio luomo žmonėms puošniai iliuminuotos. Iki 13 a. parengtose maldaknygėse vyrauja psalmės. Ilgainiui prie psalmių pridėta himnų, Visų Šventųjų litanija ir kitos maldos. 13–14 a. pranciškonų ir dominikonų iniciatyva į maldaknyges įtrauktos Liturginės valandos – Švč. Mergelės Marijos, Mirusiųjų, Švenčiausiosios Trejybės, Šv. Kryžiaus, Šventosios Dvasios, Švenčiausiojo Sakramento ir kitos. Nuo 15 a. pabaigos maldaknyges pradėta spausdinti; žinomiausia – Dvasios rojus (Hortulus animae 1498; išspausdinta Strasbūre); turėjo įtakos kitoms įvairių šalių maldaknygėms. Nuo 16 a. pabaigos maldaknygių daugiausia parengė jėzuitai.
Maldaknygių leidimai lietuvių kalba
maldaknygė. Pirmõsios išlikusios lietuviškos maldaknygės Kolektos, arba Paspalitos maldos (parengė ir išleido J. Bretkūnas 1589) antraštinis puslapis (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
Pirmosios maldaknygės lietuvių kalba yra protestantiškos ir buvo išspausdintos Mažojoje Lietuvoje: 1589 J. Bretkūnas parengė ir išleido Kolektos, arba Paspalitos maldos, 1666 D. Kleinas – Naujos, labbay privvalingos ir dušoms naudingos maldu knygeles (iki 20 a. pradžios daug kartų perspausdinta). J. Arndto maldaknygė Rojaus darželis lietuvių kalba išspausdinta 1807 (išėjo 22 kartus; manoma, į lietuvių kalbą išvertė K. E. Mertikaitis). Pirmoji katalikiška maldaknygė, lietuvių kalba išspausdinta Didžiojoje Lietuvoje, yra J. Jaknavičiaus Maldų knygelė (1630; neišlikusi, žinoma tik iš šaltinių), pirmoji išlikusi dominikono J. Kasakauskio parengta maldaknygė Rožančius švęnčiausios Maryos pannos yr saldžiausya varda Jėzusa (1681; iki 1864 išėjo apie 45 leidimai). 17 a. imta leisti įvairių katalikiškų brolijų smulkesnes maldaknyges, t. p. išleista pirmoji evangelikų reformatų maldaknygė lietuvių kalba – S. Minvydo ir J. Božimovskio parengta Maldos krikščioniškos (išspausdinta 1653 su kitomis knygomis bendru pavadinimu Knyga nobažnystės krikščioniškos).
Maldaknygė Altorius duchaunas kvepančio smilkimo prieš Maiestota Dieva (išleista 1733–51 31759) išversta iš lenkų kalbos, 1787 išleista pavadinimu Auksa altorius. Kunigas Silvestras Rucevičius parengė maldaknygę Jezus, Maria, Juozapas šventas (išspausdinta 1768; iki 19 a. antros pusės išėjo apie 12 leidimų). 1770 Vilniuje išspausdinta maldaknygė Žemaytis prigimtu sava liežuviu Pona Dieva garbin. Daug maldaknygių buvo leidžiama 19 a., maldos daugiausia verstos iš lenkų ir vokiečių kalbų.
maldaknygė. Pirmõsios evangelikų reformatų maldaknygės lietuvių kalba Knyga nobažnystės krikščioniškos (išspausdinta 1653) antraštinis puslapis (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
Kunigas Kazimieras Prialgauskis išleido Naujes altorius arba Surynkimas persergeimu yr maldų (1847 31861). Spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo laikotarpiu (1864–1904) ši maldaknygė lietuviškais rašmenimis iki 1882 išleista 20 kartų. Jeronimas Kiprijonas Račkauskis parengė maldaknygę Aktas ir poterej (1853). Jaunimui skirta maldaknygė Garbie Dieva (1855; dalis teksto lenkų ir lotynų kalbomis, išėjo apie 40 leidimų). 1864 išleista tretininkams skirta maldaknygė Davatkų knyga. Kunigai T. Juzumas ir J. K. Račkauskis parengė maldaknygę Senas auksa altorius arba Surynkimas ivairiu maldu ir giesmiu (1848 181864); šios dvi maldaknygės sujungtos į vieną ir išspausdintos pavadinimu Senas ir naujas auksa altorius (1879). Išleista maldaknygių jaunimui – Garbė Dievui ant Aukštybes (1855; spaudos draudimo laikotarpiu išėjo apie 40 leidimų), Breviorėlis (1862). Kirilika išspausdintos maldaknygės Senas aukso altorius ir Naujas aukso altorius (abi 1879 Vilniuje).
maldaknygė. Populiariausios katalikų maldaknygės Auksa altorius (išspausdinta 1843) antraštiniai puslapiai (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
S. L. Kušeliauskas parengė ir išleido maldaknygę Auksa altorius, arba Šaltinis dangišku skarbu (1879; Lietuvoje ji buvo labiausiai paplitusi, iki 1845 išėjo apie 30 leidimų), pertvarkyta ir pritaikyta vaikams išleista pavadinimu Mazas auksa altorius (apie 1872, apie 10 leidimų); kai kurios maldaknygės buvo anksčiau išleistųjų kompiliacijos (Balsas balandėlės, arba Mažas šaltinėlis mylistų Dievo 1891, išspausdinta Tilžėje). Kita populiari maldaknygė buvo O. Hinzmanno Knygelė kasdieninių maldų (1902).
Panaikinus spaudos draudimą lietuviškais rašmenimis imta leisti naujų originalių maldaknygių. Kunigas J. Balvočius‑Gerutis parengė maldaknygę Aušros žvaigždė (1904 41913), J. Juškytė – Sveika Maryja (1906; sudaryta iš M. Daukšos, M. Valančiaus, A. Baranausko, Maironio ir kitų maldų, yra ir jos pačios parašyta malda Šaukimas prie Viešpats per šv. Antano užtarimą). Šv. Kazimiero draugija Kaune išleido A. Jakšto parengtas maldaknyges: Pulkim ant kelių (1911), iliustruotą maldaknygę vaikams Kristau, išgirsk mus (1921), atskirai berniukams ir mergaitėms Melskimės (1922 61931), silpnaregiams Viešpatie, apšviesk mano akis! (1934) ir kitas. Kunigo Pijaus Dambrausko parengtų maldaknygių išleido bendrovė Malda: Dievas su tavim! (1932), Angelas dieviškasis sargas (jaunimui), Melskimės (abi 1934), Garbė Dievui (1935), Dangaus karalienė (moterims), Sveika, Marija (abi 1939). Kunigas P. Dogelis pagal A. Jakšto (Dambrausko) maldaknygę Šv. Pranciškaus dvasia, arba Naujas tretininkų vadovėlis ir maldų rinkinys (1922) parengė maldaknygę jaunimui Sveika, Marija (1935).
Išeivijoje katalikiškų maldaknygių parengė kunigai A. Bardauskas (Viešpatie, pasigailėk mūsų! 1945 Pössnecke), P. M. Juras (Didysis ramybės šaltinis 1961 Brukline), S. Yla (Apsaugok, Aukščiausias 1954 Tübingene, Sveika, Marija: Mažasis maldynas 1953 Putname, Tikiu Dievą 1964 Čikagoje), A. Sabaliauskas (Viešpaties angelas 1955 Čikagoje).
Išleista Sibiro lietuvių tremtinių maldaknygių: A. Dirsytės sudaryta iš originalių, pačių tremtinių sukurtų maldų Marija, gelbėki mus (1954 Putname, 1964 Vilniuje; išversta į 13 kalbų), kunigo S. Kiškio maldaknygė Vilties maldos: kalinių maldaknygė (išleista 1991 Vilniuje). Leidžiamos katalikiškos maldaknygės, patvirtintos Lietuvos vyskupų konferencijos: Liturginis maldynas (1968 52007) ir Visada su Dievu (1977 21992).
maldaknygė. A. Dirsytės sudaryta lietuvių tremtinių Sibire sukurtų maldų rankraštinė maldaknygė Marija, gelbėki mus
2245