maldiniñkai (Mantodea), sparnuotųjų vabzdžių (Pterygota) poklasio būrys. 33 šeimos, apie 460 genčių, daugiau kaip 2400 rūšių (Europoje apie 38 rūšys, Lietuvoje 1 rūšis). Paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą.
Kūnas 0,8–16 cm (dažniausiai 4–8 cm) ilgio. Kūno forma ir spalva įvairi. Galva trikampė, labai judri (vieni nedaugelio vabzdžių, kurie gali galvą pasukti taip, kad matytų sau už nugaros). Turi 2 sudėtines ir (tarp antenų) 3 paprastas akis. Daugelis krūtinėje turi klausos organus. Prieškrūtinis ištįsęs, priekinės kojos didelės, su aštriais dantukais, pritaikytos grobiui gaudyti. Burnos organai graužiamieji. Patelės dažnai didesnės už patinus, jų sparnai trumpesni, kai kurių rūšių patelės jų visai neturi. Dažniausiai aktyvūs dieną. Plėšrūs, daugelis rūšių minta vabzdžiais ir vorais, didesnių rūšių maldininkai gali pasigauti skorpionų ir net mažų stuburinių (driežų, varlių, smulkių paukščių ir žinduolių). Būdinga mimikrija, mėgdžioja augalų lapus, šakeles, žiedus, ant kurių tupi laukdami grobio lyg sudėtomis maldai (iš to kilo pavadinimas) priekinėmis kojomis. Vystosi su daline metamorfoze. Kiaušinius deda į didelį kokoną, kurį kai kurių rūšių patelės saugo. Vos išsiritusios nimfos, kai tik sutvirtėja kutikulė, jau gali gaudyti grobį. Patelė dažnai po poravimosi ar net poravimosi metu patiną suėda.
europinio maldininko patelė
Maldininkai aptinkami nuo vėlyvosios kreidos.
Vienas žinomesnių, plačiai paplitęs Centrinėje ir Pietų Europoje, introdukuotas Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, yra paprastasis maldininkas, arba europinis maldininkas (Mantis religiosa). Priklauso tikrųjų maldininių (Mantidae) šeimai. Patalės iki 11 cm, patinai iki 6 cm ilgio, žalios, geltonai rudos ar rudos spalvos. Patinai plonesni ir judresni negu patelės. Minta įvairiais vabzdžiais. Lietuvoje pirmą kartą aptiktas 2008, plačiau paplito nuo 21 a. 2 dešimtmečio.
europinio maldininko patinas
maldininkas Bolivaria brachyptera gąsdinimo poza