Maldyvų gamtinis žemėlapis
Maldỹvų gamtà
Krantai
Maldyvai apima 1192 Maldyvų salyno salos, iš jų 194 – gyvenamos. Bendras krantų linijos ilgis 644 kilometrai. Salyną sudaro 26 barjeriniais rifais atskirti atolai, kurie driekiasi iš šiaurės į pietus apie 764 km ir sudaro 2 lygiagrečias salų grandines. Didžiausi atolai Maldyvų šiaurinėje dalyje – Tiladummati, Miladummadulu ir Malosmadulu, vidurinėje dalyje – Malė, Ari, Felidu, Mulaku ir Kolumadulu, pietuose – Suvadiva. Atolų grupes skiria seklūs sąsiauriai (Pusiaujo, Huvadhu, Alihuras, Kaašidhu ir kiti).
Reljefas
Salos koralinės kilmės, žemos (didžiausias aukštis 2,4 m), pakrantėse – smėlėti paplūdimiai, yra kopų.
Klimatas
Klimatas subtropinis jūrinis. Metinė vidutinė temperatūra 27 °C. Per metus iškrinta nuo 2540 mm (Maldyvų šiaurėje) iki 3800 mm (pietuose) kritulių. Lietingasis laikotarpis birželį–rugpjūtį (kai pučia pietvakarių musonai), sausasis – lapkritį–kovą (šiaurės rytų musonai).
Vidaus vandenys
Trūksta paviršinio gėlo vandens (daugiausia naudojamas požeminis ir lietaus vanduo).
Augalija
Vešli augalija; auga kokosai, duonmedžiai ir atogrąžų krūmai.
Gyvūnija
Iš žinduolių veisiasi šikšnosparniai (skraidančiosios lapės), triušiai, žiurkės, iš paukščių – antys, varnos, didieji baubliai, didžiosios kuolingos, perkūno oželiai, iš nariuotakojų – skorpionai, krabai (sausumos). Jūrose veisiasi rykliai, tunai, didžiosios barakudos, rajos, priekrantėse – vėžliai.
Malės atolas
Maldyvų konstitucinė santvarka