maliarija
maliãrija (malaria < it. mala aria – blogas oras), infekcinė liga, viena parazitozių. Dar vadinama pelkių karštine, drugiu. Viena labiausiai paplitusių parazitozių pasaulyje – kasmet suserga 300–500 mln. žmonių, miršta 1–2 milijonai; apie 40 % populiacijos yra rizika susirgti. Sukėlėjai – plazmodijų genties pirmuonys, eritrocitų parazitai, kuriuos platina užsikrėtusios maliarinių uodų (Anopheles) genties patelės. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus arba užkrato nešiotojas. Maliarija skirstoma į tropinę, arba cerebrinę (sukelia Plasmodium falciparum), trečiadienę (sukelia Plasmodium vivax), ovalinę (Plasmodium ovale) ir keturdienę (Plasmodium malariae). Gyvybei grėsmingiausia parazitozė yra tropinė maliarija, labiausiai paplitusi Pietų Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje. Afrikoje, nesulaukęs 5 metų nuo maliarijos miršta 1 vaikas iš 20.
jūrų pėstininkai sergantys maliarija (1942 spalis, Guadalajara)
Endeminėse vietovėse suserga visi užsikrėtę, išskyrus Afrikos juodaodžius, kurie neserga trečiadiene maliarija, nes jų eritrocitai neturi receptorių, vadinamųjų Duffy antigenų, padedančių plazmodijams prilipti prie eritrocitų.
Ligos eiga
Įgėlus užsikrėtusiam uodui su jo seilėmis į kraują patenka maliarijos sukėlėjo sporozoitų. Per kraują ir limfą jie patenka į kepenų ląsteles, jose vystosi ir skyla į daugelį merozoitų (audinių šizogonija), kurie patekę į kraują prilimpa prie eritrocitų. Čia sukėlėjai dauginasi (eritrocitinė šizogonija), kol eritrocitai sprogsta ir į kraują patenka nauji jauni parazitai (šizontai). Tuo baigiasi vienas šizogonijos ciklas ir prasideda naujas. Tokie ciklai kartojasi kas 48–72 valandas; masiškai žūstant eritrocitams į kraują patenkantys parazitai ir nuodingi jų apykaitos produktai sukelia maliarinio drugio periodinius priepuolius. Sergant tropine, trečiadiene ir ovaline maliarija, vienas eritrocitinis šizogonijos ciklas trunka 48 valandas, sergant keturdiene – 72 valandas. Sergančiųjų, kurių imuninė sistema pažeista, karščiavimo priepuoliai gali būti ir nereguliarūs, lemiantys blogą ligos prognozę, ypač sergant tropine maliarija. Tropinės maliarijos parazitai užkrečia ir žudo bet kokio amžiaus raudonuosius kraujo kūnelius (atsiranda mažakraujystė), didelis kiekis į kraują patenkančių parazitų lemia greitą ligos progresavimą ir gyvybei grėsmingas komplikacijas. Užkrėsti eritrocitai sudaro kamščius (rozetes), jie užkemša smulkias kraujagysles ir kapiliarus, kuriais kraujas patenka į smegenis (cerebrinė maliarija), kitus gyvybiškai svarbius organus. Trečiadienė, ovalinė ir keturdienė maliarija sekina ligonį kas 48–72 valandas pasikartojančiais drugio priepuoliais, retai pasibaigiančiais mirtimi. Užsikrėtus tropine maliarija susergama po 5–20 dienų, kitų maliarijos plazmodijų sukelta maliarija prasideda praėjus 18–40 dienų ar net kelioms savaitėms nuo užsikrėtimo.
Simptomai
Maliarijos simptomai iš pradžių gali būti panašūs į gripo ir kitų peršalimo ligų, būdinga nerimas, apatija, galvos, raumenų skausmas, vėmimas ar viduriavimas, karščiavimas. Vėliau kyla maliarijai būdingas drugio paroksizmas: periodinis kas 48 arba 72 valandas pasikartojantis karščiavimas, šaltkrėtis, staigus temperatūros pakilimas iki 40–41 °C. Po kelių valandų krintant temperatūrai gausiai prakaituojama, atsiranda silpnumas, kartais euforija. Padidėja kepenys, blužnis, progresuoja mažakraujystė.
Diagnostika ir gydymas
Maliarija diagnozuojama įvertinus epidemiologinius duomenis, klinikinius simptomus, ištyrus kraują ir suradus plazmodijų. Gydoma antimaliariniais vaistais. Profilaktikai naudojamos individualios (drabužiai, tinkleliai, repelentai) ir cheminės profilaktikos (vaistai) priemonės. 2021 10 06 Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai patvirtino pirmąją vakciną nuo maliarijos (vakcina kurta 30 metų, Europoje patvirtinta 2015).
2350
-pelkių karštinė; -drugys