maliktai (< arab.), musulmonų sunitų viena iš keturių ortodoksinių teologijos ir teisės mokyklų; jos šalininkai. 8 a. Mekoje įkūrė fakichas Malikas ben Anasas (mirė 795). Mokymą pagrindė veikale Al Muvatta. Spręsdami įvairius klausimus malikitai remiasi Koranu ir suna (pasakojimais apie pranašo Mahometo gyvenimą). Taiko dedukcijos pagal analogiją (kijas), idžtihado, istislaho (priimamas visai musulmonų bendruomenei naudingas teisinis sprendimas) metodus. Malikitai plito Arabijoje, Egipte, Šiaurės Afrikoje, Andalūzijoje. Kelių šios mokyklos fakichų kartų darbai sudaro mokyklos vieną pagrindinių veikalų Al Mudavvana al kubra. Fakichai dažniausiai sprendžia šeimos gyvenimo, paveldėjimo teisės, kriminalinių nusikaltimų klausimus. 21 a. pradžioje malikitai veikė Alžyre, Bahreine, Kuveite, Libijoje, Maroke, Mauritanijoje, Nigerijoje, Sudane, Tunise.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką