Malio gamtinis žemėlapis
Mãlio gamtà
Reljefas
Didumą Malio teritorijos užima lyguma (dažniausias aukštis 200–500 metrų). Šiaurinę dalį užima Sachara (daugiau kaip 50 % Malio teritorijos); vidurinėje dalyje – smėlingosios dỹkumos ergai, šiaurėje – akmeningosios dykumos hamados. Šiaurės rytuose netoli Alžyro sienos yra Iforaso plynaukštė (didžiausias aukštis 853 m), vidurinėje dalyje – Bandiagaros ir Hombori kalnai (1155 m Hombori Tondo kalnas – aukščiausias Malyje), į šiaurės vakarus nuo jų – Nigerio vidurio žemuma (joje susidariusi Nigerio vidinė delta).
Klimatas
Klimatas žemyninis tropinis, pietvakariniame pakraštyje – subekvatorinis. Metinė vidutinė temperatūra nuo 20–24 °C iki 35 °C. Malio šiaurėje karščiausia būna liepą (vidutinė temperatūra 37 °C), pietuose – balandį (31–33 °C). Malio šiaurėje per metus iškrinta apie 25 mm (daugiausia rugpjūtį), pietuose – iki 1400 mm (gegužę–spalį) kritulių. Sausasis laikotarpis trunka 6–12 mėn. (dažniausiai lapkritį–birželį). Gruodį–vasarį dažni smarkūs šiaurės rytų vėjai, kovą–birželį – harmatanai.
Vidaus vandenys
Upių tinklas retas. Didžiausias upės – Nigeris (apie 1/3 jo teka per Malio teritoriją), Senegalas ir jų intakai – teka per Malio vidurinę ir pietvakarinę dalį. Senegalo upėje yra krioklių (didžiausi Gouinos ir Félou). Nigerio aukštupys vandeningiausias būna liepą–spalį, vidinė delta – rugsėjį–lapkritį. Upei būdingi periodiniai potvyniai. Šiaurės rytuose yra daug vadžių. Vidurinėje dalyje yra Niangay, Debo, Faguibine’o ežerai, pietuose – Sélingué (užtvenktas Nigerio intakas Sankarani), Manantali (užtvenktas Senegalo intakas Bafingas) tvenkiniai. Prie tvenkinių yra didžiausios Malio hidroelektrinės.
Dirvožemiai
Dykumose daugiausia yra smėlingų akmeningų ir uolingų pradžiažemių ir kalkžemių, savanose – smėlžemių. Malio pietvakariuose yra blizgažemių ir geltonžemių (dauguma jų su geležies konkrecijomis), į vakarus nuo Bamako – lateritinių dirvožemių. Nigerio vidinėje deltoje yra šlynžemių, į šiaurę nuo Ségou – verstžemių.
Augalija
Malio šiaurinę dalį užima Sachara, vidurinę dalį – Sahelis (daugiausia auga krūmokšniai), kuris pietuose pereina į savaną (varpinės žolės, akacijos, palmės, baobabai). Miškai daugiausia auga upių slėniuose.
Gyvūnija
Veisiasi antilopės, hipopotamai, karpočiai, buivolai, gazelės, gepardai, žirafos, liūtai, leopardai, hienos, afrikiniai drambliai, fenekai, šakalai, beždžionės (babuinai, mandrilai, pavianai, šimpanzės). Upėse ir jų pakrantėse yra krokodilų, hipopotamų, gausu žuvų. Peri kormoranai, ibisai, pelikanai, antys, garniai ir kiti paukščiai. Gausu roplių (krokodilų, varanų, gekonų, gyvačių), vabzdžių (laukinių bičių, moskitų, termitų, musių cėcė).
Aplinkos apsauga
Malio vakaruose, Senegalo upės baseino kalnuotoje dalyje, yra keli gamtos rezervatai ir Boucle du Baoule’io nacionalinis parkas; bendras plotas 3000 km2. Kitos saugomos teritorijos yra Malio pietryčiuose netoli Nigerio ir Burkina Faso sienų. Bandiagaros uolynas – pasaulio paveldo vertybė (1989). 4 Ramsaro konvencijos saugomos vietovės (plotas 4 204 640 hektarų).