Mãlio istòrija
Ikikolonijinis laikotarpis
Nuo 300 prieš Kristų per dabartinio Malio teritoriją driekėsi karavanų keliai į Šiaurės Afriką (ir Egiptą). Viduriniais amžiais čia klestėjo Ganos (gyvavo 5–11 a.), Malio (8–17 a.), Songajaus (15–16 a.) ir kitos valstybės. Jose gyvavo gentiniai gimininiai santykiai; buvo vergovės apraiškų. Nuo 8 a. plito islamas (pirmiausia miestuose Djenné, Gao, Tombouctou, – jie buvo svarbūs kultūros ir prekybos centrai).
petroglifai Bandiagaros uolyne (Mopti regionas)
Kolonijiniai laikai
19 a. antroje pusėje į Vakarų Afrikos centrines sritis (taigi ir į dabartinio Malio teritoriją) pradėjo veržtis prancūzai. Jie įveikė malinkių, soninkių ir kitų vietos genčių priešinimąsi. 1894 Nigerio bei Senegalo aukštupio ir vidurupio žemėse prancūzai įkūrė Prancūzijos Sudano koloniją. 1895 Prancūzijos Sudanas, tuo metu turintis administracinio vieneto statusą, buvo prijungtas prie Prancūzijos Vakarų Afrikos. 1899–1920 dabartinio Malio teritorija priklausė Aukštutinio Senegalo-Nigerio kolonijai. 1920 buvo atkurta Prancūzijos Sudano kolonija. Afrikiečiai turėjo dirbti priverčiamuosius darbus. 1915–16 prieš Prancūzų kolonijinę valdžią buvo sukilę soninkiai, 1915–18 – tuaregai. Po II pasaulinio karo sustiprėjo nacionalinio išsivadavimo judėjimas. 1946 Bamake vyko Afrikos demokratinio susivienijimo steigiamasis kongresas. 1946 susikūrė Sudano sąjunga (nuo 1946 Afrikos demokratinio susivienijimo teritorinis padalinys).
atvykimas į Tombouctou (1860, žurnalo Le Tour du Monde iliustracija)
Nuo 1947 vienas Sudano sąjungos vadovų buvo M. Keita. Sąjunga skatino gyventojus kovoti su kolonizatoriais ir juos remiančiomis partijomis, kurios atstovavo afrikiečių diduomenei (svarbiausia jų – Sudano demokratinė partija). Ilgainiui Sudano sąjunga tapo įtakingiausia šalies politine jėga. 1957 sąjungos nariai pirmą kartą iškovojo daugumą Teritorinėje asamblėjoje (įkurta 1947; iki 1952 vadinosi Generaline taryba). Buvo sudaryta Vyriausybės taryba (vykdomosios valdžios institucija, pavaldi Prancūzijos gubernatoriui). 1958 Prancūzijos Sudanas paskelbtas savivaldžia Sudano Respublika, įgijo Prancūzijos Sandraugos nario statusą. 1959 Sudano Respublikos vyriausybė vykdė dekolonizavimo politiką: valdininkai prancūzai pakeisti afrikiečiais, skiriamus kantonų ir kaimų vadus imta rinkti. Reformos sumažino diduomenės įtaką, nutrūko jos politinių organizacijų veikla. Sudano sąjunga tapo vienintele šalies partija. 1959 Sudano Respublika susivienijo su Senegalo respublika į Malio federaciją. Federalinės asamblėjos pirmininku tapo senegalietis L. S. Senghoras, federalinės vyriausybės ministru pirmininku – M. Keita.
Nepriklausomybės laikotarpis
1960 06 20 paskelbta Malio federacijos (Prancūzijos Sandraugos narės) nepriklausomybė. 1960 08 20 dėl nesutarimų vidaus ir užsienio politikos klausimais federacija iširo. 1960 09 22 Sudano Respublika pasiskelbė nepriklausoma valstybe ir pasivadino Malio Respublika. Buvo priimta konstitucija, Malis išstojo iš Prancūzijos Sandraugos. Valstybės ir vyriausybės vadovu tapo marksizmo-leninizmo ideologijos šalininkas Modibo Keita. Jo vyriausybė vykdė ūkio nacionalizavimo, bendradarbiavimo su sovietiniu bloko valstybėmis politiką. 1961 iš šalies išvesta Prancūzijos kariuomenė. 1967 Modibo Keita ir kiti politiniai veikėjai įkūrė Nacionalinį revoliucijos gynimo komitetą, kuris tapo vadovaujančia šalies institucija. Buvo paleista Sudano sąjungos aukščiausiosios institucijos ir Įstatymų leidžiamoji asamblėja (įkurta 1960).
Per 1968 09 karinį perversmą Modibo Keita nuo valdžios nušalintas. Valdžia atiteko Kariniam nacionalinio išsivadavimo komitetui. Jo pirmininkas eitenantas Moussa Traoré (nuo 1978 brigados generolas) tapo valstybės vadovu (1968 11) ir vyriausybės ministru pirmininku (1969 09). 1974 priimta nauja konstitucija, skelbianti nuostatą per 5 metus šalyje įtvirtinti civilinį valdymą. 1975 įkurta Malio liaudies demokratinė sąjunga (Union Democratique du Peuple Malien; generalinis sekretorius Moussa Traoré; panaikinta po 1991 perversmo). Buvo įtvirtinta vienpartinė politinė sistema. 1979 Moussa Traoré išrinktas prezidentu (faktiškai tapo diktatoriumi); įsigalėjo autoritarizmas. Moussa Traoré toliau bendradarbiavo su komunistinio bloko valstybėmis, bet plėtojo ryšius ir su Vakarų valstybėmis. 1985 dėl ginčijamų teritorijų įvyko pasienio konfliktų su Burkina Fasu.
tuaregų sukilėliai Kidalio regione (2006 07)
9 dešimtmečio pabaigoje kilo tuaregų, reikalaujančių didesnės autonomijos, neramumai (per kovas apie 120 000 tuaregų tapo karo pabėgėliais). 1991 Moussa Traoré nušalintas per valstybės perversmą, kuriam vadovavo Amadou Toumani Touré. 1992 patvirtinta nauja konstitucija, kuri įteisino daugiapartinę politinę sistemą. 1992 parlamento rinkimus laimėjo Aljansas dėl demokratijos Malyje–Panafrikos partija už laisvę, solidarumą ir teisingumą (įkurta 1990); jos lyderis A. U. Konaré tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu prezidentu. Siekdamas ekonominės plėtros A. U. Konaré vykdė Tarptautinio valiutos fondo nurodymus skatinti užsienio kapitalo investicijas; ilgainiui Malis tapo antra pagal medvilnės gamybą Afrikos valstybe. 2002 prezidentu išrinktas Amadou Toumani Touré (2007 perrinktas). 2005 dėl skėrių ir sausros padarytų nuostolių kilo bado grėsmė.
2012 01 Nacionalinis Azavado išsivadavimo judėjimas pradėjo sukilimą tuaregų gyvenamuose šiaurės rytų regionuose. 2012 03 Amadou Toumani Touré buvo nuverstas per karinį perversmą, vadovaujamą Amadou Sanogo, kuris pasiskelbė Demokratijos sugrąžinimo ir valstybės atkūrimo komiteto pirmininku. Tuo pasinaudojus 2012 04 06 paskelbta nepriklausoma Azavado valstybė (nepripažinta jokios kitos valstybės, bet remiama džihadistų grupuočių). Su sukilėliais kovojančią Malio kariuomenę rėmė Prancūzijos ir Vakarų Afrikos valstybių ginkluotosios pajėgos; 2013 pradėtos derybos su centrine vyriausybe dėl regiono statuso.
2012 04 šalyje vėl atkurta civilinė valdžia. 2013–20 Malio prezidentas buvo Ibrahimas Boubacaras Keïta. 2020 08 jis buvo nuverstas per karinės chuntos Nacionalinio liaudies išgelbėjimo komiteto (vadovas pulkininkas Assimi Goïta) surengtą perversmą. Laikinuoju prezidentu paskirtas buvęs gynybos ministras Bah Ndaw 2021 05 įkalintas ir priverstas atsistatydinti per dar vieną valstybės perversmą. Jam vadovavęs viceprezidentas Assimi Goïta 05 28 Konstitucinio Teismo buvo paskelbtas laikinuoju šalies prezidentu. 2023 06 18 konstitucinio referendumo priimtos Konstitucijos pataisos išplėtė prezidento galias, numatė 2020 perversmo dalyvių amnestiją.
Jungtinių Tautų (1960), Islamo bendradarbiavimo organizacijos (1969), Afrikos Sąjungos (1972), Vakarų Afrikos ekonominės bendrijos (1972), Pasaulio prekybos organizacijos (1995) narys. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 1995.
L: M. Tymowski Historia Mali Wrocław 1979.
1489