Mãlio kis
Bendroji ūkio apžvalga
Malio BVP struktūra (2003)
Malis – ekonomiškai silpna agrarinė valstybė. Malio ūkis labai nusilpo dėl 20 a. 7–9 dešimtmečiais buvusių sausrų, nestabilios politinės padėties, naftos kainų didėjimo pasaulinėje rinkoje. 1998 pradėta reforma remiama Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo. Apie 64 % Malio gyventojų skursta. 2000 BVP sudarė 3,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 9,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 272 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 877 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai). Užsienio skola – 3,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2003).
Pramonė
Gavybos pramonė sukuria 8,6 % Malio BVP (2003). Apie 95 % gaunamų mineralinių žaliavų sudaro auksas (56 t, 2002; trečioji vieta Afrikoje po Pietų Afrikos Respublikos ir Ganos pagal gavybą). Didžiausios aukso kasyklos yra Morilos (180 km į pietryčius nuo Bamako; 24 700 kg aukso, 2003), Sadiolos Hillo (80 km į pietvakarius nuo Kayes’aus; 14 000 kg), Yatelos (60 km nuo Kayes’aus; 6700 kilogramų). Keniebos apylinkėse kasami deimantai. Malio pietvakariuose netoli Bafoulabé laužiamas marmuras, Gao regione kasama fosforitai, klintys, mergelis, akmens druska (6000 t, 2002). Yra geležies, urano ir kitų rūdų telkinių.
2004 pagaminta 410 mln. kWh elektros energijos. Apie 80 % elektros energijos pagamina hidroelektrinės (didžiausia – Sélongué hidroelektrinė), kitą dalį – šiluminės elektrinės.
Maisto, tekstilės pramonė (pirmoji vieta Afrikoje pagal pagamintą medvilnės produkciją); svarbiausias centras – Bamakas. Aliejaus ir muilo gamybos įmonių daugiausia yra Koulikoro, alaus, odos apdirbimo, mėsos perdirbimo – Bamake, vaisių konservavimo – Baguinédoje, cukraus – Dougabougou, cigarečių ir degtukų – Djoliboje. Audimo, pynimo, puodininkystės, odos, medienos, aukso dirbinių dailieji amatai.
Bioprodukcinis ūkis
ožkos Malio kaime
Bioprodukcinis ūkis – svarbiausia Malio ūkio šaka; jame dirba apie 80 % Malio ekonomiškai aktyvių gyventojų. Vyrauja smulkūs ūkiai. Bioprodukciniam ūkiui trukdo sausros, paspartinusios dykumėjimo procesą. Dirbama žemė užima tik apie 4 % teritorijos. Žemė daugiausia dirbama Malio pietuose (ypač Nigerio ir Senegalo bei jų intakų slėniuose). Eksportui auginama vilnamedžiai, afrikiniai sviestmedžiai, arachiai, tabakai, cukranendrės, mangai, arbatmedžiai, vietinėms reikmėms – soros, sorgai, ryžiai, kukurūzai, maniokai, įvairios daržovės ir vaisiai. Vilnamedžiai, ryžiai, soros, kukurūzai, tabakai, įvairios daržovės daugiausia auginama Mopti ir Sikasso apylinkėse (čia iškrinta daugiau kritulių), ryžiai ir cukranendrės – tarp Bamako ir Mopti, Nigerio ir jo intakų drėkinamose žemėse, sorgai – Malio rytinėje dalyje (Nigerio pakrantėse), arachiai auginami visame Malyje, bet daugiausia Kitos apylinkėse. Renkamas gumiarabikas. Malio augalininkystės svarbiausia produkcija – 1 lentelėje. Galvijai daugiausia veisiami į šiaurę nuo Bamako ir Ségou, t. p. vidinėje Nigerio deltoje, avys, ožkos, asilai, kupranugariai – Malio šiaurinėje dalyje ir į rytus nuo Tombouctou. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 3 lentelėje. Kertamas miškas; 2004 Malyje paruošta 5,4 mln. m3 medienos. Žvejyba; 2003 sugauta 101 000 t žuvų (daugiausia tilapijų, Nilo ešerių). Žvejojama daugiausia Nigeryje.
1
2
3
Turizmas
2002 Malį aplankė 95 851 užsienio turistas, pajamos iš turizmo sudarė 105 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. 2002 daugiausia turistų atvyko iš Prancūzijos (23,3 % visų užsienio turistų), kitų Vakarų Afrikos valstybių (18,9 %), Italijos (11,1 %), Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų (9,4 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (6,3 %). Svarbiausi turizmo objektai: Bamakas (Malio nacionalinis, kraštotyros muziejai, Jeanne’os d’Arc katedra, botanikos ir zoologijos sodai), mečetės Djenné ir Tombouctou miestuose (abu miestai – pasaulio paveldo vertybės), Boucle du Baoule’io nacionalinis parkas; populiari sportinė žvejyba.
Transportas
Vienintelis Malyje geležinkelis eina iš Koulikoro (per Bamaką) į Dakarą (Senegalas); bendras ilgis 1286 km, Malyje – 729 kilometrai. Geležinkelis labai prastos techninės būklės, lietinguoju laikotarpiu dažnai uždaromas.
2004 automobilių kelių buvo 18 709 km, iš jų 3368 km su kieta danga. Svarbiausi plentai jungia Bamaką su Ségou, Kayes’umi, Abidjanu (Dramblio Kaulo Krantas).
Liepą–gruodį laivuojamas Nigeris (1693 kilometrai). Iki 1990 rugpjūčio–lapkričio mėnesiais buvo laivuojama Senegalo upė nuo Kayes’aus iki Saint‑Louis (Senegalas). Upių svarbiausi uostai: prekybos – Koulikoro, žvejybos – Mopti, Diré.
Bamake yra Sénou tarptautinis oro uostas.
Bankai
Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos Vakarų Afrikos valstybių centrinio banko Malio skyriaus būstinė Bamake
Malio centrinio banko funkcijas atlieka regioninis Vakarų Afrikos valstybių centrinis bankas (Banque Centrale des États de l’Afrique de l’Ouest, BCEAO, įkurtas 1959, būstinė Dakare). 2008 veikė 10 komercinių bankų (dauguma – privataus kapitalo).
Malio piniginis vienetas – Afrikos finansinės sandraugos frankas, lygus 100 santimų, įvestas 1984 vietoj Malio franko.
Bamake veikia Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos regioninės vertybinių popierių biržos (įkurta 1998, būstinė Abidjane) skyrius.
Užsienio prekyba
Malio užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2004)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2004 eksportuota prekių už 0,33 mlrd., importuota už 1,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama daugiausia auksas (apie 56 % viso Malio eksporto vertės), medvilnė, gumiarabikas, žemės riešutai, gyvi gyvuliai, mėsa, žuvys, importuojama – naftos, chemijos pramonės, maisto produktai, statybinės medžiagos, mašinos, pramonės įrenginiai. Malio užsienio prekybos svarbiausi partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2007 į Malį eksportavo prekių už 0,1 mln. litų.
2271
-Malio pramonė; -Malio žemės ūkis; -turizmas Malyje; -Malio transportas; -Malio bankai; -Malio užsienio prekyba; -Malio ekonominiai ryšiai su Lietuva