Mãlis, apie 8–17 a. valstybė Vakarų Sudane. Susikūrė teritorijoje tarp Senegalo ir Nigerio aukštupių.
Iki 13 a. pradžios buvo Ganos vasalas. Žymiausias valdovas Musa I (valdė 1312–37) išplėtė šalies teritoriją, pajungė miestus‑valstybes Djenné, Tombouctou, Gao. Skatindamas islamo įsigalėjimą pastatydino mečečių Malyje ir jam pavaldžiuose kraštuose. Valstybei suklestėti įtakos turėjo karavanų keliai, kurie jungė Malį su Šiaurės Afrika (ir Egiptu). Malis parduodavo vergus, auksą, įsiveždavo druskos, amatininkų dirbinių. 14 a. pirmoje pusėje Malis apėmė teritoriją nuo Atlanto vandenyno iki Iforoso plynaukštės. Miestai (Djenné, Tombouctou, Gao) buvo svarbūs Vakarų Sudano kultūros ir prekybos centrai, juose plito islamas.
Musai I mirus (1327) Malis ėmė silpti. 1430 valstybės šiaurinę dalį užkariavo tuaregai. 16 a. Malis tapo priklausoma nuo Songajaus valstybės; ilgainiui sunyko.