Malmö (Málmė), miestas Švedijos pietuose, prie Zundo sąsiaurio; Skånės leno centras.
325 100 gyventojų (2020); trečias pagal gyventojų skaičių Švedijos miestas.
Malmö rajonas Västra hamnen (Vakarinis uostas); dangoraižis Turning Torso (Besisukantis torsas)
Prekybos uostas; nuo 2001 su Kopenhagos (Danija) uostu sudaro uostų aglomeraciją (bendra krovinių apyvarta 15,6 mln. t, 2017), priklausančią tarptautiniam ekonominiam Zundo regionui. Geležinkelio ir keleivių keltai į Kopenhagą, Liubeką (Vokietija). Geležinkeliai ir plentai į Stokholmą, Göteborgą. Tiltas jungia Malmö su Kopenhaga (nuo 2000). Malmö‑Sturupo tarptautinis oro uostas (30 km į pietryčius nuo Malmö).
Malmö senamiestis
Laivų statyba, lėktuvų, žemės ūkio ir kitų mašinų, maisto produktų taros gamyba, cemento, chemijos (mineralinių trąšų) ir farmacijos (apie 60 % Skandinavijos šalyse pagaminamos produkcijos), tekstilės, odos, maisto (žuvų, cukraus), elektronikos pramonė. Turizmas. Universitetas (įkurtas 1998; priklauso vadinamajam Öresundo (Zundo) universiteto aukštųjų mokyklų tinklui). Meno, muzikos, teatro akademijos. Jungtinių Tautų pasaulinis jūrų universitetas. Daug muziejų, tarp jų – šiuolaikinio meno, gamtos, technikos ir marinistikos, miesto (Malmöhuso pilyje). Dizaino centras (kasmet daugiau kaip 20 architektūros, dizaino, amatų parodų). Dramos, operos ir muzikiniai teatrai, simfoninis orkestras. Kasmetinis (vyksta rugpjūtį) Malmö festivalis (fejerverkai, egzotiški valgiai, muzika, teatras; apie 1,5 mln. lankytojų), tarptautinis vaikų ir jaunimo kino festivalis. Sporto kompleksas, hipodromas. Ribersborgo paplūdimiai (3 km pakrantės).
2271
Architektūra
Seniausias pastatas – Šv. Petro bažnyčia (14 a. pradžia, 1611 altorius; vidurinių amžių sienų tapyba, 20 a. pradžioje restauruota). Vidurinių amžių architektūros Šv. Gertrūdos gyvenamųjų namų kvartalas (20 a. restauruotas), renesansinė Malmöhuso pilis (1542, 20 a. restauruota, dabar miesto muziejus), rotušė (baigta 1546, 1869 fasadas įgavo neorenesanso bruožų, architektas H. Zettervallis), Kockska namas su puošniu frontonu (16 a., dabar restoranas), komendanto namas (18 a. pabaiga, dabar miesto muziejaus padalinys), Katrinetorpo dvaras su peizažiniu parku (1813), vėjo malūnas (1851), miesto bibliotekos senasis pastatas (1899, architektai J. Smedbergas, F. Sundbärgas), rezidenciniai rūmai (19 a. fasadas suprojektuotas pagal 17 a. renesanso principus, architektas F. W. Scholanderis), prancūzų renesanso bruožų turintis Kramerių viešbutis (19 a. antra pusė).
Miesto bibliotekos senasis pastatas Malmö (1899, architektai J. Smedbergas, F. Sundbärgas)
Aikštės: Lilla (1592), Gustavo IV Adolfo (19 a., 1997 performuota), Stortagetas (1536, joje – karaliaus Karolio X Gustavo paminklas). Parkai: Folketsas (1893), peizažinio plano Kungsparkenas (1872), Slottsparkenas (19 a. pabaiga), Pildammsparkenas (1914, inžinierius E. Bülowas-Hübe). 20 a. pastatyta Teatro rūmai (1944), naujasis miesto bibliotekos korpusas (1999, architektas H. Larsenas), dangoraižis Besisukantis torsas (2005, architektas S. Calatrava); Zundo tiltas (2000). Västra Hamneno kvartale pastatyta ekologiškos architektūros pastatų (pradėta 2001, architektai G. Wingårdhas, R. Erskine’as, M. Campi).
Daugiafunkcis kompleksas Malmö Live Malmö (2015, architektūrinė bendrovė Schmidt Hammer Lassen Architects; priekyje – skulptūra Rubato 2016, skulptorė Eva Hild, © LATGA / BUS, 2020)
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėta 1116. Iki 1658 priklausė Danijai (tik 1332–60 valdė Švedija, 1370–85 – Hanza). 1353 gavo miesto teises. 14–16 a. didžiausias po Kopenhagos Danijos miestas, svarbus prekybos centras (įrengtas uostas, kūrėsi Hanzos miestų faktorijos, vykdavo mugės; prekiauta daugiausia silkėmis). 16 a. mieste įsitvirtino protestantizmas.
1658 Malmö atiteko Švedijai, patyrė ekonominį ir demografinį nuosmukį. 1775 pastačius naują uostą vėl ėmė plėstis, 19–20 a. sparčiai plėtota pramonė. 15 a. buvo apie 15 000, 18 a. pradžioje – apie 1500, 1800 – 38 000, 1900 – 60 000, 1915 – 100 000, 1952 – 200 000, 1971 – 271 000 gyventojų.
2271