malónė, aukščiausio valstybės valdžios vadovo paskelbtas teisės aktas, kuriuo nuteistas asmuo visiškai ar iš dalies atleidžiamas nuo teismo paskirtos bausmės ar jos dalies atlikimo.
Malonės teikimo tikslas, principai
Malone siekiama palengvinti nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens padėtį, realizuoti humanizmo principą baudžiamojoje teisėje ir tikslinti valstybės baudžiamąją politiką. Teikiama tik nuteistojo prašymu (jį gali pateikti ir jo artimi giminaičiai) ir tik tokiam nuteistajam, kuriam yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Suteikiant malonę asmuo neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jam nenutraukiama, nepanaikinami patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sukeliami teisiniai padariniai ir teistumas, tai yra malonės suteikimas nepanaikina fakto, kad asmuo yra padaręs veiką, už kurią baudžiama pagal baudžiamąjį įstatymą.
Malonė gali būti visiška (atleidžiama nuo pagrindinės ir papildomos bausmės) arba dalinė (bausmė sušvelninama sutrumpinant teismo paskirtą bausmės laiką arba atleidžiama tik nuo pagrindinės bausmės, paliekant galioti papildomą). Teikiant malonę vertinama asmens padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, malonės prašančio nuteistojo asmenybė, kurią, be kitų aplinkybių, apibūdina ir išnykę bei panaikinti teistumai, t. p. vertinami nusikalstamos veikos padarymo motyvai, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo vietoje, požiūris į darbą, šeimos padėtis, atliktos bausmės dalis, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas, bausmės atlikimo įstaigos administracijos, visuomeninių organizacijų, buvusių darboviečių administracijos nuomonė ir kitos aplinkybės, leidžiančios priimti motyvuotą sprendimą dėl malonės suteikimo konkrečiam asmeniui.
Malonė Lietuvoje
Lietuvoje malonė teikiama asmenims, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, t. p. Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie nuteisti kitų valstybių teismų ir atlieka bausmę Lietuvoje. Malonės prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentui gali pateikti nuteistasis, jo šeimos nariai, artimi giminaičiai. Dėl malonės suteikimo prašymą padavusiam nuteistajam gali tarpininkauti Seimo nariai, darbovietės administracija, visuomeninės ir kitos organizacijos. Asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, malonės prašymai svarstomi nuteistajam atlikus ne mažiau kaip 10 m. laisvės atėmimo bausmės. Suteikiant malonę asmuo neatleidžiamas nuo baudžiamojo poveikio, priverčiamųjų medicininio ir auklėjamojo poveikio priemonių, t. p. malone negali būti atleidžiama nuo nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo, numatyto teismo apkaltinamajame nuosprendyje. Nuo baudos bausmės gali būti atleidžiama tik jei ji nepradėta vykdyti ar iki galo neįvykdyta.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (1992) malonę teikia Prezidentas malonės dekretu. Pagal Prezidento dekretą Dėl Malonės komisijos sudarymo ir jos nuostatų (2007) Prezidentas savo iniciatyva sudaro Malonės komisiją, kuri padeda įvertinti visas aplinkybes, susijusias su kiekvienu malonės prašančiu nuteistuoju. Komisija preliminariai svarsto visus malonės prašymus ir teikia Prezidentui išvadas bei siūlymus dėl tikslingumo suteikti malonę konkrečiam asmeniui, t. p. apie jos teikimo variantus. Malonės komisijos nuomonė Prezidentui yra rekomendacinė. Tik Prezidentas sprendžia, ar suteikti ir kokią malonę suteikti (atleisti nuteistąjį nuo bausmės ar ją sutrumpinti). Prezidento sprendimas dėl malonės suteikimo yra galutinis ir neskundžiamas. Prezidento dekretai dėl malonės suteikimo siunčiami vykdyti Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijoms. Prezidentui nepatenkinus asmens malonės prašymo, jis gali kreiptis pakartotinai, bet ne anksčiau kaip praėjus 6 mėn. nuo ankstesniojo prašymo atmetimo dienos.
2271